Kasmet Gelgaudiškio, Lekėčių miestelio švenčių metu apdovanojami gyvenamąją aplinką nuosekliai, kruopščiai, išradingai ir su meile puoselėjantys gyventojai. Šį kartą Lekėčiuose aplankėme Virginijos Vaitkuvienės, o Gelgaudiškyje – Lino ir Kristinos Pranaičių sodybas. Abiejų sodybų šeimininkai vienbalsiai tvirtina, kad savo gyvenamąją aplinką gražiai tvarkosi ne tam, kad kas nors pagirtų, įvertintų, o dėl savęs. Abi sodybos jaukios, savaip subtilios, unikalios ir, be abejonės, paperkančiai gražios.
Lekėčiuose gamta savaime nuostabi. Bet ir patys lekėtiškiai negailėdami nei laiko, nei pastangų nuoširdžiai puoselėja savo aplinką. Mėlynių šventės metu už tai nominacijos buvo įteiktos net septyniems gyventojams. Šį kartą lankomės pas vieną iš jų – Sodų gatvėje tris dešimtmečius gyvenančią V. Vaitkuvienę, kuri nepagailėjo pastangų subtiliai sutvarkyti ir pritaikyti savo poreikiams nemažą sodybos teritoriją. Virginija puoselėdama sodybos aplinką erdvės neperkrauna: gėles ir kitus augalus ji sodina sklypo pakraščiuose, prie pat gyvenamojo namo, pavėsinės ir kitų pastatų. Tad sodybos centre daug erdvės. 
Virginija Vaitkuvienė labiau myli visžalius augalus, bet gėlės nepertraukiamai žydi visą vasarą iki pat šalnų. D. Pavalkio nuotr.
„Šiemet karšta vasara, tad ir augalai leipsta nuo karščio, reikia juos daugiau laistyti“, – sako Virginija ir prisimena, kad bene pirmiausiai sodyboje pasodino kėnį, pušį, tujų gyvatvorę.
Sodyboje išsiskiria raudonos ir baltos rožės, kurios, Virginijos teigimu, žiedus šią vasarą sukrovė jau ketvirtą kartą. Įrengtuose alpinariumuose šiuo metu žydi žemaūgiai jurginukai, kuriuos Virginija iškasa ir saugo per žiemą, levandos, gražiai įsikomponavę žieminiai kaktusai.
„Kai kurių gėlių sėklas pati dauginuosi, kai ką nusiperku, susikeičiam su kaimynėm“, – atskleidžia Virginija pridurdama, kad mėgsta visžalius augalus, kadagius.
Virginijai kūrybiškumo netrūksta, pasodino gebenę, ši gražiai lipa aukštyn gėlių stovu. Beje, gebenės savo lapija puošia ne vieną sodybos kampelį, kaip ir įvairių rūšių margenis. Be abejo, varpiniai augalai kiemui suteikia savotiško judesio, tarsi laukinės pievos įspūdį.
Virginijos Vaitkuvienės sodyba. D. Pavalkio nuotr.
Šeimininkė sako, kad sodindama augalus galvojo praktiškai. Pavyzdžiui, nuolat karpoma guoba, po kuria įrengta smėlio dėžė, meta šešėlį. Originaliai atrodo ir kasmet apkarpomos svyrančios eglaitės, pasak Virginijos, taip žaidžiant su augalais sukuriamos įvairios formos. Natūraliai prie garažo stiebiasi kartuolė, žavi skoningai sukabintos žydinčios begonijos, ledinukai, sundavilės ir kitos gėlės.
„Prabėgom į tuos gėlynus... Tiesa, greta sodybos auga du ąžuolai, tai lapų iki pat pavasario pilna būna, tai ir renki rankomis iš gėlynų“, – pasakoja Virginija. 
D. Pavalkio nuotr.
Tuo tarpu Žolinės metu Gelgaudiškyje žydinčiausios sodybos titulą pelnė Skaistakaimyje gyvenantys K. ir L. Pranaičiai. Pasitikusi sodybos šeimininkė Kristina sako, kad čia jos tėviškė, o sodybą kurti pradėjo prieš maždaug dešimt metų.
„Teko išpjauti senas obelis. Kasmet pasodinam po vaismedį. Palikom aukštesnius kelmus, vyras iš jų grybus išdrožė, o apie žemesnius kelmus suformavau gėlių klombas. Čia labai žema teritorija, tai klojom akmenimis takus. Prie namo vengiu sodinti augalus ar gėles, nuo jų žaliuoja sienos, tai išpylėm akmenimis“, – dalijasi rūpesčiais Kristina.
L. Pranaičio rankomis ne tik namas suremontuotas, bet kiemo erdvėje nemažai dirbinių iš medžio: sūpynės, pavėsinė, kurioje kabo įvairūs sendaikčiai. Į kiemą vedantis keliukas apsodintas jukomis. Kristina rodo neseniai sukurtą alpinariumą, sako, čia taip pat labai žema vieta, bet tarp akmenų gražiai įsikomponavusios auga raudonos saulėgrąžos, serenčiai.
„Atvažiuokit ir pavasarį, vasarą. Kai kiemo erdvės nusispalvina tulpėmis, narcizais, lelijomis, bijūnais. Šiuo metu jau daug augalų nužydėję“, – kviečia Kristina aprodydama ir jaukiai tvarkomą atskirą erdvę sodo ir daržo augalams.
Gražią aplinką kuria ir kaimynystėje gyvenanti Kristinos sesuo Daiva. Seserų sodybų ribas žymi įvairiaspalviai jurginai, o Kristinos ir Lino planuose – rožių arka.
„Gavusi žydinčiausios sodybos įvertinimą pasijutau smagiai... Važiuoja pro šalį žmonės, sustoja, pasižvalgo. Bet mes tvarkomės aplinką dėl savęs. Dar daug planų turim, kaip toliau sodybą gražinti“, – tvirtina Kristina atskleisdama, kad, deja, norint ją puoselėti, tenka su vyru važiuoti dirbti į užsienį.
Aušra iš Valenčių:
