Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS) skaičiuoja jau 105-erius metus nuo įkūrimo. Tad rugsėjo 20 d. Suvalkijos šaulių 4-osios rinktinės Kudirkos Naumiesčio šaulių 410-os kuopos šauliai ir paminėjo šias metines.
Kudirkos Naumiesčio šaulių 410-os kuopos vadas Antanas Varankovas, kreipdamasis į Vinco Kudirkos muziejuje susirinkusius šaulius ir svečius priminė, kad prieš 35-erius metus rugsėjo 20d. buvo atkurta Lietuvos šaulių sąjunga, kad jos atkūrimo iniciatyvinės grupės nariai davė pirmą priesaiką Kelmėje, prie LŠS įkūrėjo ir ideologo Vlado Putvinskio kapo.
„Šauliška idėja lietuvių galvose gyvuoja seniai. Tik įprasminta ji buvo 1919 m., kuomet kūrėsi Lietuvos šaulių organizacija. Pagrindinis idėjinis organizacijos vadas buvo V. Putvinskis. Okupacijos metais, partizaninio karo metu, šauliškos idėjos vedami žmonės kovojo už laisvę, nepriklausomybę, o 1989 m. Šaulių sąjungą atkūrė. Tos idėjos mumyse ir šiandien gyvena, šauliškumą perduodam ir jaunimui. Tikimės, kad, iškilus pavojui, jie nenuvils mūsų tautos ir tėvynės“, – kalbėjo A.Varankovas.
Šaulys Vygintas Kuras pasakojo, kad tuometinis Kudirkos Naumiesčio šaulių būrys savo veiklą pradėjo nuo 1993 m. lapkričio mėnesio. Per tris šaulių kuopos gyvavimo dešimtmečius nuveikta išties daug darbų, kai kurios veiklos atsispindėjo ir ekrane rodomose nuotraukose. Kudirkos Naumiesčio kuopos šauliai esant reikalui palaikyti viešąją tvarką padeda Valstybės sienos apsaugos tarnybai, policijai, organizuoja žygius, daug dirba su jaunąja karta, įkurta net keletas jaunųjų šaulių būrelių. Taip pat tvarkomos, įamžinamos Nepriklausomybės kovų vietos, žinomos partizanų palaidojimo vietos, nepamirštami ir prie ankstesnės veiklos prisidėję garbės šauliai, kurie lankomi, kviečiami į renginius.
„Be abejo, dalyvaujame mokymuose ir pratybose, kur lavinam savo įgūdžius ir sugebėjimus, kurių gali prireikti ateityje“, – kalbėjo V. Kuras.
Plačiau su LŠS istorija supažindinęs Vinco Kudirkos muziejaus edukatorius Aurimas Kanapkis pabrėžė, kad LŠS buvo atvira visiems Lietuvos piliečiams, kad 1919 m. vasarą ji kūrėsi sudėtingomis sąlygomis, nes tuo pačiu metu kūrėsi Lietuvos Respublika, kurią atakavo priešai.
„V. Putvinskis buvo karštai įsitikinęs, jog būtent šauliai turi imtis iniciatyvos keičiant Lietuvos visuomenę. <...> Per visą tarpukarį šauliais buvo daugiau 150 tūkst. asmenų, o sovietinės okupacijos išvakarėse LŠS struktūrai priklausė apie 88 tūkst. žmonių. Užėmę Lietuvą sovietai buvo suinteresuoti kuo greičiau nuginkluoti šaulius kaip jėgą, galinčią sukurti politiškai ir kariškai nepageidaujamą pasipriešinimą. Po Šaulių sąjungos nuginklavimo etapo, kuris baigėsi 1940m. liepos pradžioje, buvo pradėtas jų nekilnojamojo ir kilnojamojo turto perėmimas, o perimto turto pagrindu buvo kuriama Lietuvos komunistų partijos ir kitų sovietinė valdžios organizacijų bei institucijų materialinė bazė“, – faktus vardijo muziejininkas.
Renginyje dalyvavusi Seimo narė Irena Haase padėkojo aktyviems naumiestiečiams šauliams ir kuopos vadui A. Varankovui už jų indėlį prisidedant prie valstybės saugumo užtikrinimo, pilietiškumo puoselėjimą, už aktyvų dalyvavimą istorinės atminties renginiuose bei nuolatinį bendradarbiavimą su Šakių politinių kalinių ir tremtinių organizacija.
Renginio dalyviai taip pat apžiūrėjo muziejuje eksponuojamus apdovanojimus – Šaulių žvaigždę ir Šaulių sąjungos būrio garbės ženklą, kurie po mirties buvo skirti pirmajam Nepriklausomybės kovose žuvusiam šaulių būrio vadui – Vincui Dovydaičiui (1899–1920).
Šiuo metu LŠS priklauso daugiau kaip 14 tūkst. narių.
Raimondas iš Raseinių:
