Jau kurį laiką pasigirsta garsūs ekspertų pasvarstymai, kur ateityje teks laikyti Ignalinos atominės elektrinės (IAE) branduolines atliekas. Manoma, kad optimaliausias variantas – giluminis radioaktyvių atliekų atliekynas ar taip vadinamas kapinynas, kur visos IAE atliekos būtų palaidotos kelis šimtus metrų po žeme. Pasirodžiusiame preliminariame atliekyno vietų žemėlapyje galima rasti ir Šakių rajono savivaldybės teritoriją. Rajono savivaldybės meras Raimondas Januševčius teigia, kad kol kas visa situacija kelia daugiau klausimų nei atsakymų, tačiau prižada darysiąs viską, kad sprendimai nebūtų priimti „už mus ir be mūsų“.
Dar kovo mėnesį giluminio atliekyno projekto vadovas Andrius Vyšniauskas spaudai teigė, kad šiuo metu potenciali vieta atliekų laidojimui renkama iš 77 teritorijų 29 savivaldybėse. Pamatęs internete pasklidusį žemėlapį su pažymėtomis teritorijomis, nustebo ir ne vienas šakietis. Ne tik nustebo, bet greičiausiai ir sunerimo. Tačiau rajono savivaldybės meras sako, kad paskelbtos informacijos kol kas dar neverta net labai eskaluoti ar dėl jos baimintis. Kadangi tema aktuali ir kaimyninei Kazlų Rūdos savivaldybei, kartu su pastarosios meru Mantu Varaška jie dar liepos mėnesį inicijavo susitikimą Seime, norėdami užduoti rūpimus klausimus ir dar kartą aiškiai išsakyti savo pozicijas. 
Taip atrodo panaudoto branduolinio kuro konteineriai Ignalinos atominės elektrinės laikinojoje saugykloje, kur atliekos saugomos iki jų išgabenimo į tam pritaikytus atliekynus, kurių dar nėra. VATESI nuotr.
„Čia nacionalinės reikšmės klausimas, todėl jis turi būti sprendžiamas aukščiausiu lygiu. Susidarė įspūdis, kad žemėlapis su galimomis atliekyno vietomis išmestas viešumon, o konkretumo nėra, – kalba R. Januševičius ir tęsia mintį: – Kyla klausimas, ar išvis tikslinga radioaktyviąsias atliekas išvežti už Visagino teritorijos – ten jau bet kokiu atveju taršos yra. Kam vežioti po visą Lietuvą? Ar tikslingai pasirinktos arčiau pasienio esančios teritorijos? Daug atvirų klausimų – nežinome nei mokslinių išvadų, nei kuo grindžiamas pasirinktų vietovių žemėlapis...“ Jis sako, kad stengsis daryti viską, jog būtų užkirstas kelias minimo atliekyno įkurdinimui mūsų rajone. Be to, jei Gelgaudiškyje, kaip ir planuojama, bus įrengtas geoterminis šildymas ir projektą pavyks įgyvendinti laiku, tai jokia kita invazija į žemės sluoksnius šešiasdešimties kilometrų spinduliu bus apskritai negalima. Tai bus dar vienas svarus argumentas, prieštaraujantis radioaktyvių atliekų kapinyno įrengimui mūsų rajono teritorijoje.
Nors internete pasigirdo svarstymų, kad toks atliekynas galimai numatytas Sudargo, Gelgaudiškio, Kriūkų ar Lekėčiu kraštuose, meras tvirtina jokių tikslių žinių, kuriose vietose jis turėtų atsirasti, neturi.
„Neturime jokio aiškumo, kokiu būdu vyksta vietų atrankos procesas. Atrodo, kad uždėta varnelė ant mūsų savivaldybės ir tiek, bet tikrai nepaliksime visko spręsti kitiems už mus ir be mūsų. Energetikos ministerijos suformuotos darbo grupės sudėtis ir veikla kelia klausimų – kodėl jai nepriklauso savivaldybių asociacijos, nevyriausybinių aplinkosaugos organizacijų atstovai? Todėl mes ir pageidavome skaidrumo, viešumo, aiškaus skaičiavimo ir aiškių, konkrečiai nepriklausomai patvirtintų ekspertizių išvadų. Bet iki šiol jokių atsakymų nesulaukėme...“ – kalba R. Januševičius.
IAE atliekos šiuo metu saugomos laikinose saugyklose IAE teritorijoje. Tačiau laikinose saugyklose laikyti atliekas galima iki 2038 m. – toks yra konteinerių galiojimo terminas. Iki 2047 m. reikia surasti galutinę atliekyno vietą, o iki 2068 m. – pastatyti atliekyną. Jis būtų įrengtas kelių šimtų metrų gylyje po žeme, kur žmonių ir aplinkos apsaugą nuo radionuklidų užtikrintų natūralūs gamtiniai barjerai (uolienos) ir keletas papildomų inžinerinių barjerų. Inžineriniai barjerai būtų sudaryti iš po žeme esančių tunelių, į kuriuos būtų sudėti nauji specialūs konteineriai su radioaktyviomis atliekomis. Pirmoji šalis, pasistačiusi tokį atliekyną, yra Suomija. Šiuo metu analogiškus projektus vykdo Šveicarija, Prancūzija ir Švedija.
Emilijus iš Gelgaudiškio:
