Sudargas garsus ne tik savo piliakalniais, čia nuo 1873 m. pradėjo kurtis knygnešių organizacija, kuriai vadovavo kunigas Martynas Sederevičius (1829–1907). Šiandien šio krašto šviesuolio veiklos pėdsakus žymi ir vieta Sudarge, dėl kurios tebesitęsia ginčai – šįkart dėl teritorijoje prieš dešimtmetį pasodintų želdinių.
Pravažiuojant Sudargo senosios bažnyčios vietą, tiksliau, išlikusius jos pamatus, atsiveria galbūt nedaugeliui žinoma istorinė vieta – Sudargo kalva, dar vadinama knygnešių viršukalne. Čia likę keletas pastatų ir pati teritorija mena, kad ant šios kalvos katalikiškų lietuviškų knygų leidėjas ir platintojas, Sudargo parapijos klebonas M. Sederevičius organizavo lietuviškų knygų leidybą, jų spausdinimą Tilžėje, gabenimą per sieną ir platinimą visoje Lietuvoje. 2011 m. čia stovintis Sudargo vikariato pastatas buvo įrašytas į Kultūros vertybių registrą, tiesa, iki šiol neprieita prie vieningos nuomonės – gyveno joje M. Sederevičius ar ne. Sudargo parapijos klebonas Zenonas Stepanauskas visa tai vadina absurdu, jo tvirtinimu, vikariato pastatas statytas jau po kunigo M. Sederevičiaus mirties. Beje, į Kultūros vertybių registrą įrašyta visa teritorija.
Alytaus-Marijampolės teritorinio skyriaus vadovas Alius Baranauskas (antras iš kairės) rekomendavo atlikti kraštovaizdžio formavimo kirtimą, praretinant kai kurias pušeles, iškertant likusius menkaverčius krūmus. D. Pavalkio nuotr.
Sudargiškis, visuomenininkas Juozas Tamušauskas jau seniai mina Vilkaviškio vyskupijos, Sudargo klebonijos slenksčius, kadangi teritorijos ir pastatų šeimininkas yra Sudargo parapija. Jis prašo sutvarkyti Sudargo kalvos teritorijoje augančius želdinius, laiškais bei prašymais atakuoja ir Sudargo seniūniją, rajono savivaldybę bei paveldosaugininkus.
Pasitarti, kaip minėtoje kalvoje spręsti augančių želdinių klausimą, kurie ir buvo pasodinti tam, kad pridengtų ne itin tvarkingą teritoriją, spalio 23 d. į Sudargą atvyko minėtų institucijų atstovai.
Sudargo seniūnė Rita Grigaitienė pasakojo, kad šiemet pavasarį talkos metu, prie kurios prisidėjo ir seniūnijos bendruomenės žmonės, ūkininkai, žemės ūkio bendrovė, iš šios istorinės vietos buvo išvežtas gruzas, išlyginta žemė, užsėta pievutė, išgenėti menkaverčiai krūmai, pašalinti pavojingi, savaime išdygę medžiai.
Čia sukvietęs įvairių institucijų atstovus J. Tamušauskas kalbėjo, kad prieš dešimtmetį ant Sudargo kalvos buvo užsodintos pušelės, per jas dabar nesimato kalvos, o nuo jos nesimato ir Nemuno. Jis parodė ir nuotraukas, kuriose prieš gerą dešimtmetį kalva buvo visiškai atvira, o apačioje tik ką pasodintos kalninės pušelės šiandien jau gerokai ūgtelėjusios ir suvešėjusios. 
Prieš gerą dešimtmetį kalva buvo apsodinta pušelėmis, šioms suaugus, šiandien nutarta jas išretinti. Taip, pasak paveldosaugininkų, atsivertų pati kalva ir išryškėtų jos kontūrai. D. Pavalkio nuotr.
Atvykęs ir teritoriją apžiūrėjęs Kultūros paveldo departamento Alytaus-Marijampolės teritorinio skyriaus vadovas Alius Baranauskas tvirtino, jog formuojant kalvos želdynus, reikia juos šiek tiek išretinti.
„Taip atsivertų pati kalva, jos kontūrai, kraštovaizdis. Čia daug yra priaugę alyvų, savaiminių pušų, kitų augalų. Čia nekalbam apie pliką kirtimą, o kraštovaizdžio formavimo kirtimą. Tuomet išliktų ir dalis želdynų. Nes iškirtus plynai, atsiras labai dideli priežiūros kaštai. <...> Bet čia reikalingas visų mūsų bendras sutarimas, – kalbėjo A. Baranauskas ir pridūrė: – Dažnai sodinant želdinius niekas nepagalvoja, kad jie po kelerių metų suaugs.“
Toliau diskutuota, ar tokiems kraštovaizdžio formavimo kirtimams yra reikalingas projektas, kiek ir kas jiems atlikti skirs lėšų. O svarbiausia – su tokių darbų vykdymu turi sutikti teritorijos pastatų savininkas – Sudargo parapijos klebonas.
„Pritariu, kad teritorijoje yra daug menkaverčių krūmų. Ne kartą kreipiausi į įmonę, kad pašalintų kai kuriuos medžius. Kuomet pasako, kokios kainos, tai rankos nusvyra. Dėkoju seniūnei ir seniūnijai, kuri teritoriją prižiūri neatlygintinai“, – kalbėjo Sudargo parapijos klebonas kun. Zenonas Stepanauskas.
Seniūnė R. Grigaitienė vėl svarstė: jeigu želdiniai, ypač alyvos bus išpjautos, o kas toliau teritoriją prižiūrės, kad čia išliktų gražus kraštovaizdis.
Savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus specialistė Inga Navlickienė tik paantrino.
„Kad čia būtų gražus kraštovaizdis, mes turime seniūnijai kažką žadėti. Seniūnija šitokias dideles piliakalnių teritorijas prižiūri. Vienintelė rajone. O skiriam vienodą finansavimą ir norim, kad dar vieną teritoriją idealiai prižiūrėtų“, – svarstė I. Navlickienė.
Vaikščiojant po kalvą, J. Tamušauskas atkreipia dėmesį ir į išlikusius senosios klebonijos, kurioje galimai ir galėjo gyventi minimas knygnešys M. Sederevičius, pamatus. Sudargiškis net parengė vizualizaciją, kaip turėtų atrodyti knygnešių viršukalnė.
„Šią kalvą komunistinė valdžia pradėjo griauti, o kai prisikasė iki senosios klebonijos pamatų, sudargiečiams pasipriešinus, darbus sustabdė. Vėliau rajono savivaldybė sugalvojo užsodinti kalvą pušynu, kad jos nebūtų matyti. Duokit man sutvarkyti senosios klebonijos vietą. Aš savo lėšomis apipjaunu visus krūmus ir padarau koridorių į bedugnę... Tuomet lieka ir kelių kamienų klevai“, – tokį pasiūlymą pateikė J. Tamušauskas, tačiau susirinkusieji pasiūlymą vertino skeptiškai, nes iki šiol sudargiškis daugiau žodžiais, o ne realiais darbais prisidėjo prie viršukalnės tvarkymo.
Klausęsis emocingų pasisakymų savivaldybės vicemeras Egidijus Peleckis ragino nepamiršti, kad teritorija yra Sudargo parapijos, tad pirmiausia sprendimus priims klebonas, vyskupas.
Po valandos diskusijų prieita prie sutarimo, kad artimiausiu metu šituo klausimu bus sudaryta speciali komisija, kuri atvyks į Sudargą ir įvertinusi priims sprendimus, kuriuos želdynus reiktų šalinti, tiesa, prieš tai parapijos klebonas turės pateikti prašymą dėl šių darbų atlikimo.
Dalė iš Šakių:
