Praėjusią savaitę už praėjusių metų veiklą administracijos direktorius Vytautas Ižganaitis baigė vertinti seniūnus bei skyrių vedėjus. Puikus įvertinimas motyvuoja, be to, nuo to priklauso ir didesnis darbo užmokestis. Visgi toli gražu ne viskas tik puiku, tad įvertintiems prasčiau didesnis koeficientas prie algos nebus skaičiuojamas. Tad kas gi buvo pagrindiniai faktoriai, lėmę vienokį ar kitokį administracijos direktoriaus verdiktą?
Kaip sako V. Ižganaitis, seniūnai vertinami individualaus pokalbio metu, tačiau jis atsižvelgė ir į jų veiklos ataskaitą, įvykdytus ar neįvykdytus planus, organizuotumą. Be to, sako administracijos direktorius, dažnai tenka ir pačiam seniūnijose lankytis, tad pats mato, kaip ir kur tvarkomasi. Nevengia į savivaldybės administraciją kreiptis gyventojai, tad į skundus seniūnų atžvilgiu irgi atsižvelgta. Žinoma, sutinka pašnekovas, kartais ir gyventojai perlenkia lazdą, nes skundžiasi ne tik dėl kelių ir gatvių, triukšmo, nesutarimų su kaimynais, bet pageidauja atvežti malkų, ir dar sukapotų, nupjauti žolę ir pan. Tačiau būna, kad dalis gyventojų į administraciją kreipiasi praradę viltį, nes su seniūnu neranda dialogo, o darbas su žmonėmis, teigia administracijos direktorius, jam vienas iš prioritetų.
„Pirmoj vietoj darbas su žmonėmis. Rajonas sensta, vyresniems žmonėms reikia dėmesio“, – pažymi V. Ižganaitis.
Tad nors administracijos direktorius ir ne itin nori skirstyti seniūnus į geresnius ir mažiau gerus, sutinka, kad užsimerkti ar apsimesti, kad viskas visur vienodai puiku, neišeina. Geriausiu darbo organizuotumu, iniciatyvomis, racionaliais pasiūlymais, kaip sako V. Ižganaitis, pasižymi Lekėčių, Kriūkų bei Barzdų seniūnai Ričardas Krikštolaitis, Anatolijus Kazlauskas ir Jurgita Didžiulienė. Jiems komplimentų administracijos direktorius negailėjo ir pernai. Tačiau ne tik jie įvertinti „labai gerai“. Iš 14 seniūnų tik dviejų seniūnijų, konkrečiai Kudirkos Naumiesčio Edvardas Belevičius ir Gelgaudiškio Valdas Dumčius, įvertinti „gerai“, likusiems 12-ai skirti aukščiausi įvertinimai, tad jiems nustatomas ir koeficientas prie algos. Priklausomai nuo darbo užmokesčio, šį įvertinimą gavę seniūnai „į rankas“ gaus 80–100 eurų daugiau.
Paklaustas apie tokio įvertinimo motyvus, V. Ižganaitis patikina, kad Kudirkos Naumiesčio seniūnas tebeturi galiojančią drausminę nuobaudą dėl tarnybinių įgaliojimų viršijimo, kartais per daug ir ne pagal kompetencijas sau leidžia ir Gelgaudiškio seniūnas.
„Iš šių seniūnijų ir daug nusiskundimų iš bendruomenių, privačių žmonių ar net dėl netinkamo bendravimo su žmonėmis“, – įvardija administracijos direktorius.
Administracijos direktorius Vytautas Ižganaitis sako, kad vertindamas seniūnus atsižvelgė ne tik į suplanuotus ir įgyvendintus darbus, organizuotumą, bet ir į gaunamus skundus iš bendruomenių. Panašūs kriterijai buvo ir vertinant administracijos skyrių vedėjus, tarp kurių dviejų veikla taip pat įvertinta tik „gerai“. „Draugo“ archyvo nuotr.
Neneigia, kad būtent dėl bendravimo sulaukiama skundų ir iš Plokščių seniūnijos, leidžia suprasti, kad nemažai svarstė ir dėl Lukšių bei Šakių seniūnų Vytauto Andziulevičiaus ir Daliaus Jasevičiaus vertinimo, mat ir čia ne viskas vyksta taip sparčiai ar sklandžiai, kaip norėtų, nusiskundimų taip pat būta. Visgi priduria, kad darbų apimtys šiose seniūnijose išties didelės ir priduria, kad „pastabos išsakytos, laiko terminai, iki kada ir ką turi atlikti, aptartos“.
O kaip kiti?
„Tiesiog dirba savo darbą“, – daugžodžiauti nelinkęs administracijos direktorius.
Kalbėdamas apie seniūnijas, jis pažymi ir tai, kad daug kas priklauso nuo seniūnų organizuotumo, labai jaučiasi, kur yra stipresni ūkiai, bendrovės, bendruomenės ir visi dirba ranka rankon.
„Kai kur stiprios bendruomenės ramiai neleidžia kvėpuoti ir seniūnams, kitur to susikalbėjimo mažiau, daug lemia ir žmonių požiūris“, – mintimis dalijasi V. Ižganaitis ir prabilęs apie problemas sako, kad didelė bėda, ir ne tik seniūnijose, yra kvalifikuotų darbuotojų trūkumas.
O ir patys seniūnai, jo nuomone, turėtų uždirbti daugiau ar gauti bent jau tiek, kiek gauna skyrių vedėjai.
Pagal viešai skelbiamą informaciją, praėjusių metų ketvirtą ketvirtį savivaldybės administracijos skyrių vedėjų darbo užmokestis buvo kiek daugiau nei 3 tūkst. 600 eurų „ant popieriaus“, o seniūnų alga iki mokesčių sudarė 2 tūkst. 855 eurus. Tačiau tokie koeficientai ir galiojančios tvarkos, minimalios algos nuolatiniai pokyčiai irgi iškraipo situaciją, mano V. Ižganaitis.
Tačiau pačios seniūnijos, kalba administracijos direktorius, finansavimu nenuskriaustos, nuolat rūpinamasi bei atnaujinama ir būtina technika teritorijų priežiūrai, dėmesį žada išlaikyti ir toliau. Taip pat patikina, kad toliau bus investuojama ir į infrastruktūrą, bus tęsiama ir pasiteisinusi žvyrkelių laistymo programa dėl dulkėtumo ir kt.
Kaip minėta, administracijos direktorius vertino ir administracijos skyrių vedėjų bei specialistų, neįeinančius į skyrių sudėtį, veiklą. Iš devynių vedėjų dvi įvertintos ne „labai gerai“, o „gerai“. Tai Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja Rita Vaičiūnienė ir Socialinės paramos skyriaus vedėja Daiva Pilypaitytė.
Detalizuodamas tokių įvertinimų priežastis V. Ižganaitis sako, kad Bendrųjų reikalų skyriaus vedėjai „trūksta atsakomybės ir nors deklaruoja, kad viskas gerai, taip nėra, darbai neretai vėluoja“. Kalbėdamas apie Socialinės paramos skyriaus vedėją pamini, kad vertinant atsižvelgė į socialinėje srityje kilusį skandalą dėl socialinės darbuotojos elgesio, kai neteisėtai buvo išnaršyta daugybė asmens duomenų, taip pat patikina, kad yra problemų su darbo organizavimu skyriuje, bendravimu.
Kaip pernai, taip ir šiemet tik „gerai“ įvertinta ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė Aušra Pavydienė. Pernai ji turėjo drausminę nuobaudą, tačiau išvadas padarė, bet trūkumų dėl darbo organizavimo buvo, be to, ji turėjo kelių mėnesių nedarbingumą, tad jos darbai buvo perskirstyti kitiems, o tai irgi lėmė, kad veiklos visapusiškai įvertinti nebuvo galima. Meras, kaip žinia, vertina kultūros, švietimo bei socialinių įstaigų vadovų veiklą, bet apie tai kitąkart.
Benita iš Kudirkos Naumiesčio:
