Šiuo metu vilkų populiacija Lietuvos teritorijoje gana gausi, vilkų padaugėjo ir rajono teritorijoje. Ar vilkas realus pavojus gyvuliams ir žmonėms, kaip medžiotojams sekasi valdyti vilkų populiaciją rajone, kalbamės su pačiais medžiotojais, o su vilkų elgsenos žinovu, asociacijos „Ekosistemų apsaugos centras“ vadovu Petru Adeikiu šnekame apie probleminius vilkus ir naminių gyvulių apsaugą.
Spalio 15-ąją prasidėjęs vilkų medžioklės sezonas truks iki kovo 31 d. Šiemet leista sumedžioti 307 vilkus – mažiau nei pernai ir užpernai, kai buvo leidžiama sumedžioti 341 vilką. Šiais metais suskaičiuota, kad Lietuvos teritorijoje yra ne mažiau kaip 82 vilkų šeimos.
Iki gruodžio 15 d. šalyje sumedžioti 135 vilkai, rajone – septyni. Praeitą medžioklės sezoną rajone sumedžiotas rekordinis plėšrūnų skaičius – net 18.
Kaip pasakojo vienas Gelgaudiškio medžiotojų būrelio medžiotojas, Pankliškės miške pernai apsigyveno septynių vilkų šeima: du suaugę ir penki jaunikliai. Trys jaunikliai buvo sumedžioti.
„Šiemet taip pat pastebėjom, kad yra vilkiukai. Vėl tas pats skaičius – septyni vilkai. Mano žiniomis, šį sezoną jau du vilko jaunikliai sumedžioti, – pasakojo medžiotojas. – Ar iš tiesų mums reikia bijoti vilkų? Mažiau reikėjo vaikystėje klausyti pasakų apie Raudonkepuraitę... Žmonių baimė yra perdėta. Grybaudamas esu susidūręs akis į akį su vilku. Jis pasitraukė. Žmonės vilkų bijoti neturėtų, o štai naminius gyvūnus nuo šių plėšrūnų derėtų pasaugoti.“
Aštuoniolika metų medžiojančio vyro pastebėjimu, vilkai neretai pasirenka lengviausią grobį – žvėrių jauniklius. Anot pašnekovo, medžiotojai randa nemažai sudraskytų kanopinių žvėrių.
Tą patvirtino ir Šakių rajono medžiotojų ir žvejų draugijos medžioklės žinovas Gintautas Liepuonis. Jo teigimu, jei medžiotojai anksčiau matydavo stirnų su dviem jaunikliais ar bent jau su vienu, dabar jauniklių tiesiog nematai.
Medžiotoją Artūrą Vaitonį stebina tai, kad vilkai taip drąsiai eina vis arčiau kaimų, sodybų, šį jauną plėšrūną kulka ir pakirto palaukėje. Asmeninio archyvo nuotr.
Šiemet vilką sumedžiojęs Slavikų medžiotojų būrelio medžiotojas Artūras Vaitonis pasakojo, kad spalio pabaigoje Slavikų seniūnijos Būtviliškių ir gretimų kaimų gyventojai pastebėjo apie jų sodybų teritorijas besisukinėjančius du vilkus, apie tai informavo medžiotojus.
„Dienos metu pastebėjau vieną link kaimo bėgantį vilką. Paleistas šūvis buvo taiklus. Sumedžiojau jauno vilko patiną. Sumedžiotas vilkas – pirmasis per mano medžiotojo karjerą, – pasakojo A. Vaitonis pridurdamas, kad jį stebina faktas, jog vilkai dienos metu eina taip arti sodybų. – Tokio vilkų elgesio priežasčių gali būti ne viena: vilkai migruoja, galbūt vilkiukai tyrinėja aplinką, žiūri, kaip lengviau susimedžioti grobį.“
A. Vaitonio pastebėjimu, dažniausiai ieškodami grobio ir saugių teritorijų gruodį vilkai į mūsų rajono teritoriją migruoja iš Kaliningrado srities.
Kalbiname ir gyvūnų gynėjus. Prieš kone du dešimtmečius Lietuvoje įsisteigė asociacija „Baltijos vilkas“, ginanti vilkus, nes daugelyje Europos valstybių vilkai buvo stipriai apnaikinti arba visai išnykę. Organizacijos atstovo Vaido Balio teigimu, per pastaruosius 10–15 metų vilkų tikrai pagausėjo, taip pat išaugo jų paplitimas šalyje.
„Vilko grėsmė žmogui yra, bet galiu teigti, kad jos mastas tikrai perdėtas. Vilkas yra didelis plėšrus gyvūnas ir tam tikrais atvejais gali sukelti grėsmę. Tačiau, mano žiniomis, Lietuvoje seniai nėra patvirtinto atvejo, kad vilkas būtų užpuolęs žmogų. Žvelgiant plačiau, Europoje pasitaiko vilkų agresijos prieš žmones atvejų, tačiau įprastai vilkai vengia žmogaus“, – kalbėjo V. Balys pridurdamas, kad gyventojų augintinius ir gyvulius gali apdraskyti probleminis vilkas.
Apie vilkų populiacijos valdymą sutiko pakomentuoti ir mokslininkas bei stambiųjų plėšrūnų tyrinėtojas, asociacijos „Ekosistemų apsaugos centras“ vadovas P. Adeikis. Jo teigimu, taikant netinkamą populiacijos valdymo metodą atsiranda probleminių vilkų, pjaunančių naminius gyvulius.
„Kas yra probleminis vilkas? Patys medžiotojai sukuria probleminius vilkus. Išardo vilkų šeimą, nesumedžioja visos šeimos, palikdami pavienį vilką, kuris tampa probleminiu: nesugeba susimedžioti, tuomet ir pjauna gyvulius. Ten, kur būna išimti iš gamtos probleminiai vilkai, daugiau gyvuliai nepjaunami“, – įsitikinęs mokslininkas.
Pasiteiravus apie gyvulių užpuolimo atvejus, pašnekovas paneigė teiginį, kad neva patelės pradėjo mokyti jauniklius.
„Aš neturiu tokio fakto. Nei karto neatėjo patelė su jaunikliais. Jei man kas parodys filmuotą medžiagą, pasakysiu, kad vilkai taip daro. Turiu tyrinėjant vilkų elgseną nufilmuotą vaizdo medžiagą apie rugpjūčio–lapkričio mėnesiais vilkų įvykdytus išpuolius prieš gyvulius. Nė vienu atveju nėra dviejų vilkų. Vienas vilkas. Ne vienu atveju, kai dėl avių užpuolimo buvo kaltinami vilkai, tai buvo šunų išpuoliai“, – kalbėjo pašnekovas.
Pasak jo, gyvulių augintojai turėtų įsirengti tinkamą apsaugą nuo vilkų, o viena ištempta elektros viela – tai ne apsauga. P. Adeikio tvirtinimu, kone 90 proc. iš jo ištirtų gyvulių užpuolimų gyvuliai nebuvo tinkamai apsaugoti.
„Mitas, kad vilkas lenda pro elektrinę tvorą, vilkai, kaip ir visi gyvūnai, bijo elektros“, – pridūrė P. Adeikis
Pernai rudenį keliuose rajono kaimuose gyventojai pasigedo prie būdų pririštų savo keturkojų augintinių, būta galimai vilkų išpuolių ir prieš naminius gyvulius. Pasak savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus vedėjos Irenos Žemaitienės, šiemet niekas nesikreipė dėl vilkų naminiams gyvūnams padarytos žalos.
Niekas negalėtų duoti garantijos, kad vilkas niekada neužpuls žmogaus, ypač vaiko. Viena aišku – vis daugiau gyvūnų rūšių artėja prie žmogaus sukultūrintos aplinkos.
Štai kaimyninėje Lenkijoje vilkai visai nemedžiojami, o kas vyksta Kaliningrado srityje, niekas nežino, nes tokia informacija neteikiama.
Eduardas iš Griškabūdžio:
