Ne vienus metus brandintai, o pastaraisiais metais ir konkrečiais sprendiniais paremtai Šakių upininkystės vizijai iškilo rimtų kliūčių. Rajonas, siekiantis išnaudoti Nemuną tiek rekreaciniais, tiek verslo tikslais, verčiamas šių planų atsisakyti. Ant savivaldybės stalo – praėjusį mėnesį Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos atsiųsta rengiama Panemunių regioninio parko planavimo schema, kuria parkui atriekta 2,5 karto (!) daugiau teritorijos negu dabartinė. „Ar atsigręžiame į žmogų, ar darome rezervatą ir pasakome: čia kažkada gyveno zanavykai“, – prioritetus sveria Šakių rajono meras Raimondas Januševičius, matantis grėsmę ne tik rajono perspektyvai, bet ir galimą apynasrį ūkininkams, verslininkams, apribojimus gyventojų turtui.
Išgąsdino ir verslininkus, ir ūkininkus
„Ką jie saugos, gal mane?“ – ironizuoja UAB „Gelgaudiškio gelžbetonis“ direktorius Edmundas Rinkevičius, kurio verslas, kaip ir pats Gelgaudiškis, patenka į numatomą saugoti teritoriją.
Verslininkas į savo įmonės plėtrą per artimiausią penkmetį yra numatęs investuoti 20 milijonų eurų, sukurti kelias dešimtis naujų darbo vietų. Tačiau, jeigu bus pritarta pateiktam Panemunių regioninio parko plano išplėtimui, ne tik apie verslo plėtrą teks pamiršti. Gelgaudiškio – jūrinio miesto vizija, praradus galimybę plėsti vandens kelią, statyti uostą, ir liks tik vizija su nuline galimybe ją realizuoti.
„Liktų tik gamta, o kaip toje gamtoje gyventi žmogui?“ – kalbėjo E. Rinkevičius lapkričio pabaigoje Šakiuose lankantis ekonomikos ir inovacijų ministrui Edvinui Grikšui, atkreipęs jo dėmesį į daugelį rajonų gyventojų paliesiančias grėsmes ir sulaukė pažado nuodugniau pasidomėti situacija.
Paviešintas regioninio parko plėtros planas susiimti už galvos privertė ir Kidulių gyventojus. Plano linija nubraižyta per patį kaimą – dalis jo teritorijos patektų į saugotiną teritoriją, dalis liktų už jos ribų. Tačiau Kiduliuose ūkininkaujantis Darius Ufartas kalba ne tik apie vietines, bet ir visam rajonui kylančias grėsmes.
„Norėčiau išskirti kelis aspektus. Visų pirma, regioniniai parkai – tai prabangos dalykas. Jų įkūrimas ir išlaikymas kainuoja daugiau, nei jie sukuria pridėtinės vertės. Dabartinėje situacijoje, kai yra reali karo grėsmė, kai Europos pramonė nyra į stagnaciją, leisti sau tokius dalykus yra neapdairu ir neapgalvota. Be to, kalbant apie mūsų rajoną, parką mes jau turime, tad būtų tiesiog plėtra dėl plėtros, o ne dėl kažkokių konkrečių dalykų, ką reikėtų apsaugoti“, – svarsto ūkininkas. 
Kiduliuose ūkininkaujantis Darius Ufartas sako, kad regioniniai parkai – prabangos dalykas. „Kalbant apie mūsų rajoną, parką mes jau turime, tad būtų tiesiog plėtra dėl plėtros, o ne dėl kažkokių konkrečių dalykų, ką reikėtų apsaugoti“, – skeptiškai sprendimą didinti Panemunių regioninio parko teritoriją vertina jis. D. Pavalkio nuotr.
Jis įžvelgia, kad tokiu būdu būtų susilpnintas rajono ekonominis potencialas. Šakiai neturi stambiosios pramonės, yra žemės ūkio kraštas. Išplėtus saugotinas teritorijas, erdvės šiai veiklai liktų gerokai mažiau.
„Iš ūkininkų atimama darbinė linija, kuri generuoja rajono pajamas“, – pabrėžia D. Ufartas.
Jis įsitikinęs, kad didelė žala rajonui būtų ir laivybos perspektyvos praradimas: praradę galimybę statyti uostą, galėsime tik nuo kranto stebėti Nemunu praplaukiančius laivus. Apmaudu, nes laivyba Nemunu – strategiškai svarbi šalies transporto arterija, pastaraisiais metais valstybė deda pastangas jos atgaivinimui.
„Neturėdami prieigos prie Nemuno, vargu ar galėsime pritraukti investuotojus. Pramonės plėtra būtų užkirsta“, – sako D. Ufartas.
Nemunas liktų tik pasigrožėti
„Didžiulis akibrokštas“, – neslepia meras R. Januševičius ir sako, kad lapkričio pabaigoje per dokumentų valdymo sistemą atkeliavęs raštas pribloškė savivaldybę.
Savivaldybė dvejus metus dėjo pastangas dėl 43 ha uosto statybai suformuoto sklypo Gelgaudiškyje. Buvo prašoma šį sklypą, esantį pačiame dabartinės saugomos teritorijos pakraštyje, iškelti už jos ribų, mainais siūlant proporcingo dydžio ar net didesnį plotą kitoje vietoje. Lapkričio pradžioje Vilniuje susitikęs su Valstybinės saugomų teritorijos tarnybos vadove ir aplinkos ministru meras sako gavęs sunešioti geležines kurpaites – išsirūpinti, kad Gelgaudiškio uostas patektų į valstybinės svarbos objektų sąrašą.
„Mūsų siūlomas sprendinys reikalauja Panemunių regioninio parko tvarkybos plano. Ėjome šiuos kelius, skubinome tikėdamiesi, kad į mūsų prašymus bus atsižvelgta šiuo teritorijų planavimo dokumentu. Ir štai dabar sulaukiame laiško, kad Panemunių regioninio parko planavimo schemos ribas, apimančias Šakių, Jurbarko bei Kauno rajonus, naujajame tvarkybos plane norima išplėsti iki 26,7 tūkst. ha, tai yra daugiau negu dvigubai padidinti regioninio parko teritoriją“, – informuoja R. Januševičius, primindamas, kad dabartinis parko plotas – 10,2 tūkst. ha. 
Šakių rajono meras Raimondas Januševičius planuoja susitikimus su rajono gyventojais, verslo, ūkininkų bendruomenėmis – kartu ieškos kompromiso, ir pirmiausia žada atsigręžti į žmogų, o ne į gamtą. „Draugo“ archyvo nuotr.
Ką tai reiškia Šakių rajonui? Anot mero, jei ši schema būtų įteisinta, turėdami rajone beveik 70 kilometrų vandens kelio, Nemunu galėtume tik pasigrožėti. Nors į Nemuno vagos tvarkybos darbus valstybė Europos Sąjungos lėšomis yra investavusi 25,5 mln. eurų, Šakiai prie atsiveriančių galimybių prisiliesti negalėtų – saugoma norima paskelbti visą rajono teritoriją, nuo Gelgaudiškio su pačiu miesteliu iki pat Kidulių.
Meras aiškina, kad tai ne tik apribotų prieigą prie vandens kelio, bet ir reikšmingai koreguotų ūkines veiklas – tiek žemės ūkį, tiek verslą, tiek asmeninius gyventojų planus.
Sklaidydamas dokumentą jis vardija visą eilę apribojimų, numatomų saugomose teritorijose, ir trumpai juos apibendrina: „Kastuvą norėsi įleisti į žemę – privalėsi derinti.“
„Gelgaudiškyje dar nuo signataro Jono Vailokaičio laikų veikė plytų degimo ir keramikos gamykla, buvo kuriama pramonės miesto vizija. Patvirtinus siūlomą schemą, ir čia nebeliktų jokių verslo plėtros galimybių. Ir ta pati gelžbetonio gamykla, kuri plečiasi, kuria darbo vietas, net mūsų šilumos katilinė patektų į saugomų teritorijų plotą, – apie pasekmes rajonui kalba R. Januševičius, kartu su Jurbarko ir Kauno rajonų merais Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai jau išsiuntęs raštą, prieštaraujantį tokiam drastiškam regioninio parko didinimui: – Kategoriškai prieštaraujame. Galima būtų plėsti visiškai užliejamose vietovėse, bet tik ne gyvenvietės, naujų statybų, verslų plėtros sąskaita.“
Savivaldybė ruošiasi gintis. Pagal procedūrą Panemunių regioninio parko planavimo schemą rengėjas privalo derinti su gyventojais. Iki viešinimo pradžios privaloma surengti ne mažiau kaip po du susitikimus su planuojamoje teritorijoje veikiančių institucijų bei bendruomenių atstovais.
„Iki šių Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos privalomų žingsnių mes planuojame susitikimus su bendruomenėmis. Jau sausį kalbėsimės su Kidulių, Gelgaudiškio, Plokščių, Kriūkų seniūnijų gyventojais, su ten veiklą vykdančiomis organizacijomis, žemdirbiais. Maksimaliai išviešinsime planuojamą schemą, kad nebūtų taip, kad atsibundi ryte ir esi atsidūręs kitose sąlygose. Aišku, visada lengviausia nepritarti niekam. Mūsų noras yra ieškoti kompromiso, kuris nebūtų skaudus vietos žmonėms ir kartu atlieptų gamtos klausimą. Bet pirmoje vietoje – žmogus. Ar atsigręžiame į žmogų, ar darome rezervatą ir pasakome: čia kažkada gyveno zanavykai. Kas svarbiau – žmogus ar griežlė?“ – R. Januševičius tikisi, kad rinktis neteks – pasiekus kompromisą, interesus pavyks suderinti.
Meras pabrėžia, kad Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos schemos projektas be šioje teritorijoje esančių savivaldybių pritarimo realybe virsti negalės.
Jonas iš Šakių:
