Seniūnų pasitarime kalbėta ypač aktualiu seniūnams klausimu – apie kelių būklę, kuomet dėl miškovežiais vežamos medienos keliai neretai sugadinami.
Savivaldybės administracijos direktoriaus Vytauto Ižganaičio pastebėjimu, žvyrkeliais, keliukais važinėjanti sunkioji ūkininkų technika, miškovežiai pavasarį sugadina nemažai kelių.
„Savivaldybei priklausančių kelių atstatymu turės rūpintis seniūnai“, – patikino administracijos direktorius.
Pasitarime dalyvavęs Valstybinių miškų urėdijos Šakių regioninio padalinio medienos ruošos ir prekybos vadovas Mantvydas Maciukevičius informavo, kad padalinio veiklos teritorijoje yra 1 tūkst. 173 km kelių, iš jų keliai miško žemėje driekiasi 859 km. Kalbant apie miškų nuosavybę pagal plotą, mūsų rajone 30 proc. miškų yra privatūs.
Pasak M. Maciukevičiaus, Šakių regioninis padalinys šiemet nusimatęs atlikti apie 40 km paprastojo kelių remonto darbų. Pavyzdžiui, pernai Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos lėšomis buvo nužvyruota 1,7 km kelio, einančio per privačius miškus.
„Mes patys matome, kad smėlkelių būklė bloga, sausi pavasariai, karštos vasaros, jie tiesiog tampa nepravažiuojami. Šiuo metu rengiamės tvarkyti atkarpą Kriūkų seniūnijoje, nors atkarpa mums nepriklauso, tačiau šiuo keliu, kuris eina per mišką, naudojamės ir mes. Bandysim paprofiliuoti ir skalda sustiprinti tą kelią“, – kalbėjo M. Maciukevičius.
Šakių regioninio padalinio medienos ruošos ir prekybos vadovas Mantvydas Maciukevičius informavo, kad padalinio veiklos teritorijoje yra 1 tūkst. 173 km kelių, iš jų keliai miško žemėje driekiasi 859 km. Kalbant apie miškų nuosavybę pagal plotą, mūsų rajone 30 proc. miškų yra privatūs. D. Pavalkio nuotr.
Administracijos direktorius pastebėjimu, jis nuolat mato perkrautus miškovežius, tad teiravosi, kas vežėjus turėtų kontroliuoti.
„Kontroliuoti medienvežių mes neturime galimybių. Mes patys medieną vežame tik su vienu medienvežiu ir vežame tik leistinus svorius. O kas yra su pirkėjų transportu, mes neturime galimybių patikrinti jų svorio“, – teigė M. Maciukevičius.
Miškininko teigimu, padalinio darbuotojams su vietiniais gyventojais visuomet pavyksta rasti bendrą kalbą.
„Jei sugadinamas kelias, sulaukiam skambučių, pats važiuoju į vietą, mes ir sutvarkom kelią. Tačiau daugeliu atvejų tai ne mūsų darbai“, – kalbėjo miškininkas.
M. Maciukevičius dar informavo, kad šiemet Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos lėšų (kur privatūs miškų savininkai moka 5 proc. nuo gautų pajamų už parduotą medieną, tarp miško savininkų vadinamas „kelių mokestis“ – red. past.) pinigai bus skirti kitoms bendrosioms miškų ūkio reikmėms, o ne konkrečiai kelių remontui. Į tokią žinią sureagavęs Griškabūdžio seniūnas Saulius Naumavičius garsiai svarstė, kad tuos „procentus geriau pervestų savivaldybei, o seniūnai tuos kelius geriau sutvarkytų“.
Seniūno pastebėjimu, su Šakių regioniniu padaliniu visada randama kalbama dėl miškotvarkos darbų.
„Didžiausios problemos kyla, kur yra privatūs miškai. Kai yra vežama mediena, ji sandėliuojama pakelėse, dažnai ant kelių paliekamos šakos, o kai reikia mums kelią greideriuoti, tiesiog neįmanoma“, – tikino seniūnas.
Jam antrino ir Lukšių seniūnas Vytautas Andziulevičius sakydamas, kad dažnai miškas vežamas seniūnijų keliais neinformuojant ir nederinant su seniūnija.
Mero Raimondo Januševičiaus pastebėjimu, tiek medieną, tiek žemdirbiai derlių turi kažkaip keliais išsivežti, tačiau sugadinti keliai turi būti atstatyti ir sutvarkyti.
Į pasitarimą buvo kviestas ir privačių miškų kontrolę vykdančios institucijos atstovas, tačiau, šiam neatvykus, klausimas dėl privačių miškų savininkų miškovežiais gadinimų kelių liko neišgvildentas.
Arūnas iš Ringaudų:
