Praėjusį ketvirtadienį Marijampolėje vykusiame regiono plėtros tarybos posėdyje gvildentos su Europos Sąjungos projektų įgyvendinimu susijusios problemos ir diskutuota, kaip pagreitinti procesus, kad lėšų įsisavinimas 2028–20234 m. laikotarpyje būtų ir spartesnis, ir aktyvesnis.
Pasak susitikimų ciklą su regionų atstovais tęsiančios finansų viceministrės Neringos Rinkevičiūtės-Laurinaitienės, susitikimas Marijampolėje – devintasis.
„Matome naudą, nes išgirstame projektų vykdytojų problemas. <...> Tai galimybė išgirsti, ką galime supaprastinti, ką galima padaryti šiame etape geriau“, – pažymėjo viceministrė ir akcentavo, kad Finansų ministerija jau inicijavo pokyčius procedūrų paprastinimui, nes mato, jog ne viskas vyksta taip sparčiai ir sklandžiai, kaip norėtųsi, kai kurie reikalavimai pertekliniai, tad kalbantis su savivaldos atstovais ir norima išsigryninti, kur ir kaip mažinti biurokratinį mechanizmą.
Finansų viceministrė Neringa Rinkevičiūtė-Laurinaitienė pažymi, kad lankydamasi regionuose ir bendraudama su savivaldos atstovais turi galimybę išgirsti, kur ir kokios problemos buvo daromos ankstesniame periode, tad nenorima kartoti tų pačių klaidų ir svarstoma procesus supaprastinti.
Mato progresą, bet norėtų didesnės spartos
Kalbėdama konkrečiai apie Marijampolės regioną, N. Rinkevičiūtė-Laurinaitienė išskyrė, kad čia norėtų didesnės spartos.
„Pačios investicijos, tenkančios vienam gyventojui, yra vienos didžiausių. Marijampolės regionas yra tarp lyderių šalyje – vienam gyventojui tenka 1068 eurai investicijų ir pagal šį rodiklį nuleidžia tik Tauragės bei Utenos regionams. Tačiau šiame regione norėtume daugiau spartos, bet suprantame, kad projektai suplanuoti labai didelės apimties, tai investavimas yra sudėtingas ir reikalauja laiko. Tačiau progresas matosi ir neabejoju, kad pasivys visą bendrą investicijų programos lygį. Juolab reikia pripažinti, kad ir ministerijų lygmeniu irgi vėlavome su planavimo procedūromis“, – kalbėjo finansų viceministrė.
Ji informavo, kad iš viso regionams skirta daugiau nei 1,7 mlrd. eurų, o Marijampolės regione sutarčių sudaryta už daugiau nei 157 mln. eurų. Pagrindinėmis investavimo sritimis šioje apskrityje pasirinkta socialinė infrastruktūra ir paslaugos, viešosios infrastruktūros gerinimas, darbus judumas, susisiekimas.
Panašias mintis išsakė ir posėdyje dalyvavęs vidaus reikalų viceministras Vaidotas Jakštas.
„Marijampolės regione įgyvendinimas vienas didžiausių, o jei dar pavyktų sumažinti tą raudoną spalvą, kur yra nepateikti projektų įgyvendinimo planai, tai turėtume idealią situaciją“, – pristatydamas skaidres kalbėjo V. Jakštas.
Finansų viceministrė kalbėjo ir apie tai, kad lyginant su visa investicijų programa regioninės investicijos programos vėluoja, nes reikėjo sulaukti, kol ministerijos parengs savo gaires. Ji taip pat pripažįsta, kad derybos su Europos Komisija vyksta sunkiai ir kompromisus rasti bei pozicijas suderinti nėra lengva, tačiau tikisi, kad jau antrame ketvirtyje pavyks patvirtinti Nacionalinį regioninių partnerysčių planą.
Marijampolės meras Povilas Isoda, kaip ir kiti apskrities merai kalbėjo apie su projektavimu ir derinimais susijusius iššūkius, tad palankiai vertintų lankstesnes sąlygas artimiausiame projektų įgyvendinimo laikotarpyje.
Problemų yra, bet investicijų nauda akivaizdi
Apie sunkumus bei iššūkius prabilę apskrities merai kalba vieningai ir kone choru.
„Šiame laikotarpyje esame patenkinti gaunamomis lėšomis, mūsų pasiruošimas sklandus, nes ruošėmės iš anksto – projektiniai pasiūlymai, projektavimas jau padaryti. Tačiau didžiausia problema – projektavimas. Visa Lietuva susikoncentravo į vieną laikotarpį, projektuotojų trūksta, o kainos viršija sveiko proto ribas. Taip pat netenkina ir Centrinės projektų valdymo agentūros tikrinimo terminai, norėtųsi greitesnių procesų“, – mintimis dalijosi Marijampolės meras Povilas Isoda, pridūręs, kad visgi galiausiai visą vargą atperka rezultatas, nes investicijos akivaizdžios.
„Tikimės – Europos Sąjungos parama išliks, nes matome akivaizdžias investicijas tiek kalbant apie švietimą, tiek infrastruktūrą ar socialinius klausimus“, – sakė Vilkaviškio r. meras Algirdas Neiberka.
Nors Marijampolės regiono plėtros tarybos posėdyje Šakių r. savivaldybės meras Raimondas Januševičius nedalyvavo dėl kitų darbinių susitikimų, tačiau turi tvirtą nuomonę dėl projektų įgyvendinimo.
„Blogai, kai vėluoja procesai, jie sustabarėję. Pavyzdžiui, kas tiko ankstesniame periode, jau neatitinka šių dienų realijų. Be to, projektavimo ir rangos kainos per kelerius metus stipriai išaugo, todėl tenka koreguoti sąmatas, projektų apimtis“, – teigia jis.
Tačiau žiūrint kūrybingai bei strateguojant protingai, viskas įmanoma, sako R. Januševičius. Beje, būtent Šakių r. savivaldybė ir posėdžio metu įvardyta pavyzdine tuo atžvilgiu, kad kalbantis, derinantis sėkmingai pavyko į vieną sujungti du socialinius projektus, taip pat buvo atsisakyta vienų socialinių dirbtuvių iš trijų suplanuotų.
„Aš tos nuomonės, kad nereikia pridaryti bet ko, o geriau plėsti ir stiprinti tai, kas sukurta. Kam dar vienos dirbtuvės, jei jau dvejas turime. Todėl ir pasirinkome lėšas nukreipti į didesnę išliekamąją vertę turinčius stambesnius projektus, tokius kaip dviračių takas Gelgaudiškio link, „Šakių miesto istorinis žiedas“ ir pan. Norime, kad viskas apsijungtų, turėtų tęstinumą“, – planus dėsto Šakių r. savivaldybės meras ir sako, jog šiame etape rajono dalis bendrame apskrities pyrage sudaro apie 22 mln. eurų.
d-0080
Arūnas iš Ringaudų:
