Jau nuo praeitų metų pradėta rengti Panemunių regioninio parko planavimo schema (ribų ir tvarkymo planas) nesiliauja kelti aistras, o gyventojai nepritarimą dėl tokių užmojų išreiškė dar metų pradžioje, susitikimo su planavimo rengėjais metu. Praėjusią savaitę plano rengėjai susitiko su Lekėčių, Kidulių, Kriūkų bei Plokščių seniūnijų gyventojais: gyventojai išsakė nepritarimą parko ribų plėtrai bei pasigedo aiškumo bei konkretumo.
Nepritaria parko plėtrai
Planavimo schemos organizatoriai ir rengėjai susitiko su lekėtiškiais: nors iki šiol Lekėčių seniūnija nepateko į Panemunio regioninio parko teritoriją, tačiau numatyta ribas praplėsti ir šioje seniūnijoje. Kaip susitikimo pradžioje pabrėžė Dzūkijos-Suvalkijos teritorijų direkcijos vadovas Paulius Čeponas, „šiuo metu viskas yra planavimo stadijoje“.
„Pernai Vyriausybė pritarė Panemunių regioninio parko planavimo schemos rengimui, kurios metu yra numatyta išžvalgyti gretimas, šalia parko esančias teritorijas, o radus vertingas, prijungti prie parko. Yra nurodyta plati planavimo teritorija, tačiau tai nereiškia, kad ji bus prijungta prie regioninio parko. Kiek ir kur konkrečiai bus siūloma plėsti regioninį parką, paaiškės tik įsiklausius į savivaldybių bei vietos bendruomenių lūkesčius. Tada bus parengti konkretūs plėtros pasiūlymai, kurie bus dar kartą viešai aptarti“, – planavimo schemos rengimo tikslus priminė P. Čeponas ir informavo, kad Lekėčių seniūnijoje pirmiausiai svarstoma galimybė prie regioninio parko prijungti šalia esančią Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritoriją, raguvas bei Liekės kraštovaizdžio draustinį.
Kaip kalbėjo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Kraštovaizdžio apsaugos skyriaus vyr. specialistas Vytautas Rukas, jie nori išgirsti apie lekėtiškių planuojamas kurti veiklas, rekreacines zonas, kad šie objektai būtų įtraukti į tvarkymo planą, o ateityje juos įrengiant nekiltų nepatogumų. Kaip patikino P. Čeponis, šiuo metu jokių sprendimų, kur drieksis parko ribos, dar nėra priimta. 
Lekėtiškis, miškininkas Simonas Šilingas (antras iš kairės) perdavė aiškią gyventojų žinutę, kad nenorima, jog apskritai Lekėčių seniūnija patektų į saugomą Panemunių regioninio parko zoną. D. Pavalkio nuotr.
Lekėtiškiai kėlė elementarius klausimus: koks regioninio parko ribų plėtimo tikslas, kokią iš to naudą turės gyventojai, kokie apribojimai bus taikomi parko zonose? Gyventojų nuomone, plano rengėjai turi kalbėti su kiekvienu gyventoju, kurio sklypas gali patekti į parko teritoriją. Pasak P. Čeponio, regioninio parko teritorijoje žemės ūkio veikla nebus draudžiama ar ribojama, esą jie nesuinteresuoti įtraukti į planuojamą parko teritoriją fermas ar ūkius, tačiau su kiekvieno sklypo savininku tikrai nebus kalbamasi.
Atvykęs savivaldybės meras Raimondas Januševičius pirmiausiai išsakė pastabą, kad planavimo schemos rengėjai apie susitikimus seniūnijose neinformavo savivaldybės administracijos.
„Jūs vis tiek nenorit girdėti kai kurių aspektų, o einate link to, kad vienaip ar kitaip išplėsite parko ribas. Tikrai niekas neprieštarauja, kad panemunėje, kur užliejamos teritorijos, būtų parko teritorija. Bet prašau išgirsti gyventojus ir neimti dirbamų žemių, o peržiūrėti jau esamą regioninio parko teritoriją, įsigilinti, ar ji tikrai reikalinga tokia, kokia šiandien yra“, – kalbėjo meras.
Lekėtiškių poziciją apie planuojamas keisti ir išplėsti Panemunių regioninio parko ribas išsakė ir miškininkas Simonas Šilingas.
„Manau, kad visų nuomonė yra panaši, visi prieštaraujam parko plėtrai. Jūs nesakote nė vieno teigiamo argumento regioninio parko plėtroje, tik apribojimai“, – kalbėjo jis.
Susitikimo metu buvo pateikta ir konkrečių prašymų bei pasiūlymų: vienas Jagėliškių kaimo gyventojas prašė jo turimą sklypą neįtraukti į parko teritoriją, miestelio seniūnas Ričardas Krikštolaitis informavo, kad reikalinga numatyti tvarkymo plane vietą prieplaukai ir atokvėpio vietą prie Vilkijos kelto. Kai kurie gyventojai išgirdo konkrečius atsakymus, kad jų sklypai neįtraukti į planavimo schemą ar galimai įtraukti nebus.
Kiduliškiai taip pat prieštarauja, kad Panemunių regioninis parkas plėstųsi į gyvenvietę, žemdirbių dirbamus laukus, siūlė pasiimti užliejamas Nemuno pievas ir jas patiems prižiūrėti. L. Poškevičiūtės nuotr.
Ir kiduliečiams parko nereikia...
Kidulių bendruomenė taip pat gausiai susirinko į susitikimą su Panemunių regioninio parko planavimo schemos rengėjais. Ši seniūnija iki šiol taip pat nepateko į regioninio parko teritoriją.
„Kiduliai turi paveldą ir reikalavimų turi sočiai, tad ir parko plėtrai į seniūnijos teritoriją nepritariame“, – kalbėjo seniūnė Renata Švelnytė-Mykolaitienė ir nuogąstavo, kad verslininkai, sužinoję apie numatomą parko ribų plėtimą ir apribojimus, masiškai kerta miškus.
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos kraštovaizdžio apsaugos skyriaus vyr. specialistas Vytautas Rukas taip pat kvietė kiduliškius kreiptis su konkrečiais pasiūlymais, numatomomis veiklomis, kurios vėliau atsispindėtų rengiamame naujame parko tvarkymo plane.
Ribų planą rengianti UAB „Kraštotvarka ir teritorijų planavimas“ vadovė Aušra Kitovienė priminė, kad jų tikslas gyvai pasižiūrėti į „Natura 2000“ teritoriją, kuri jau driekiasi per seniūniją ir buveinių apsaugai svarbias teritorijas.
„Pamatėme, kad tikrai nėra poreikio užbrėžti tokias ribas, koks dabar yra plotas apibrėžtas ir kuriame atliekame parko galimybių studiją. Stengsimės ribas sutapatinti su „Natura 2000“ teritorija, netraukti į parko teritoriją užstatytų teritorijų, o įtraukti teritoriją prie pat Nemuno“, – patikino plano rengėja.
Kiduliškis ūkininkas Darius Ufartas turėjo konkrečių klausimų: kodėl projektuotojai nenagrinėjo savivaldybės Verslo tarybos pateiktų siūlymų dėl parko plėtros, kiek procentų Vyriausybė nurodė išplėsti parko ribas, taip pat teiravosi, jei žemės ūkio paskirties sklypas bus įtrauktas į parko teritoriją, kaip bus atlyginta gyventojams už žemės vertės sumažėjimą, ir kita.
„Tai jeigu nėra nurodyta jokių procentų, tai ką jūs čia veikiate? – žodžių į vatą nevyniojo D. Ufartas. – Jei „Natura 2000“ teritorijoje atsiranda regioninis parkas, kas užgarantuos, kad po keliolikos metų čia neatsiras draustinis su apsaugos zonomis?“ 
D. Pavalkio nuotr.
Jam pritarė ir kiti gyventojai siūlydami parko teritoriją plėsti valstybinėje žemėje, „nelįsti į privačias gyventojų žemes“ ir tiesiai šviesiai klausė – ką Kidulių krašte norima išsaugoti?
„Dirbame žemę, gyvename sodybose, gyvenvietėje. Atrodo, iki šiol mokėjome ūkininkauti. Ežiukai, žalčiai, grambuoliai, kregždutės kaip gyveno, taip iki šiol sau gyvena. Tegul valstybė pasiima tas panemunės lankas ir prižiūri, o mums kompensuoja už nuosavybę. O vaikai ateityje turės baisius pinigus mokėti, jeigu norės namą parko teritorijoje remontuoti“, – kalbėjo vienas kiduliškis.
Kalbėjusi kultūros darbuotoja Birutė Pauliukienė taip pat nerimavo, kad Kidulių dvarui bus užnertas dar didesnis apribojimų apynasris. Gyventojams buvo atsakyta, kad už Panemunių regioninio parko teritorijos beveik nelikę buveinių, kad regioninis parkas ūkininkams sudaro sąlygas ūkininkauti ekologiškiau bei gauti papildomą valstybės paramą, esą atsiras aiškumas Kidulių dvaro teritorijos tvarkymesi, o privačioje žemėje rezervatas neva tikrai neatsiras. Buvo pridurta, kad atsiras galimybė, jog Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba iš gyventojų parko teritorijoje turimą žemę išpirks.
„Planuoju vystyti kaimo turizmą. Ir miesteliui būtų gerai, ir rajonui. O jūs ateinate ir viską sunaikinate, ribojate mano veiklą“, – kalbėjo kiduliškis Arnas Bastys, jam antrino D. Ufartas svarstydamas, kad į Kidulius būtų galima pritraukti investuotojus, iškasti karjerą ir jį eksploatuoti.
„Gatvėse nėra šaligatvių, nes nėra savivaldybėje lėšų. O dabar jūs atkeliaujate ir dar dalį teritorijos atsikandate, kur bus užkirsta galimybė kažką vystyti, kokią prieplauką įrengti. Savivaldybė nori uostą išplėsti, bet to padaryti negali“, – kalbėjo D. Ufartas.
Projektuotojų teigimu, regioniniuose parkuose statyba yra galima, tik yra keliami reikalavimai pastatų architektūrai, užstatymo plotui.
D. Pavalkio nuotr.
Nori įsirengti prieplaukas
Su planavimo schemos rengėjais susitiko ir Kriūkų bei Plokščių bendruomenės, šių seniūnijų teritorijos jau yra Panemunio regioninio parko teritorijoje. Plokštiečiai taip pat norėtų, kad tvarkymo plane atsirastų vieta valčių nuleidimui bei mobiliai prieplaukai. Pasak seniūno Dano Bendoraičio, aptarta ir galimybė dėl automobilių aikštelės prie Vaiguvos upės-gatvės įrengimo, kad saugomų teritorijų tarnyba žemę išpirktų ir tuomet būtų galimybė aikštelę įrengti. Plokščių žemės ūkio bendrovė pageidavo jų dirbtuvių teritoriją išimti iš regioninio parko teritorijos. Kriūkiečiai taip pat numatę statyti valčių nuleidimo, kempingo vietą, ketintų įrengti kilnojamą prieplauką, palei Nemuną – tris atokvėpio vietas bei pažintinį taką prie mokyklos. Buvo prašoma netraukti į parko teritoriją Jokūbonių kaime esančios pramoninės zonos ir kita. Susitikimas dar turėtų vykti ir su Gelgaudiškio seniūnijos gyventojais.
Pasak projektuotojų, po visų derinimų ir Vyriausybės pritarimo Panemunių regioninio parko planavimo schema įsigaliotų po Vyriausybės patvirtinimo kitų metų antroje pusėje. Iki tol laukia dar nemažai derinimų su bendruomenėmis, savivalda.
Arūnas iš Ringaudų:
