Sudargo piliakalnių kompleksas iš daugiau kaip 40 konkurso „Žalioji erdvė 2026“ dalyvių pateko tarp aštuonių vertinimo komisiją labiausiai sudominusių erdvių. Būtent todėl antradienį į Sudargą atvyko komisijos nariai, panorę vietą įvertinti, kaip jie sako, ne vien iš konkursui pateiktų nuotraukų, o patirti gyvai.
Nors komisijos nariai gerokai vėlavo, o tą pačią dieną jų dar laukė vizitas Druskininkuose, piliakalnių apžiūra neapsiribojo skubiu pasivaikščiojimu – specialistai norėjo pajusti vietos atmosferą, išgirsti istoriją ir vietos žmonių argumentus.
Didžioji dalis komisijos narių prisipažino Sudarge besilankantys pirmą kartą, todėl nuostabos, išvydus nuo piliakalnių atsiveriančius vaizdus, nebuvo galima paslėpti. Vietos seniūnė Rita Grigaitienė pristatė penkių piliakalnių kompleksą, pabrėždama, kad istorine, archeologine ir kultūrine reikšme jis laikomas vienu svarbiausių Lietuvoje. Viduramžiais čia būta svarbios gynybinės vietos kovose su kryžiuočiais, o šiandien nuo piliakalnių atsiveria Nemuno juosta, miškų ir laukų horizontai. Vis dėlto, kalbėjo ji, nedideliam rajono pakraštyje esančiam miesteliui vien turtingos istorijos nepakanka – reikia, kad apie vietovę sužinotų plačiau, todėl komisijos sprendimas atvykti į Sudargą vietos žmonėms buvęs ypač malonus netikėtumas.
Sudargas buvo pirmoji tądien komisijos aplankyta erdvė. Dieną prieš tai jie jau lankėsi kituose objektuose, o toliau kelionę tęsė Druskininkų kryptimi. Viena komisijos narių, kraštovaizdžio architektė, Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos narė Giedrė Čeponytė pasakojo, kad per kelias dienas komisija buvo suplanavusi įveikti apie 700 kilometrų ir savo akimis pamatyti labiausiai sudominusias konkursui pateiktas vietas. Pasak jos, nuotraukos padeda susidaryti pirmąjį įspūdį, tačiau ne visuomet atskleidžia tikrąjį erdvės mastą, nuotaiką ir santykį su aplinka.
„Atvykstame pasižiūrėti į vietą – pajusti ir pabendrauti su vietiniais. Norime suprasti, kiek informacijos atskleidžia nuotraukos ir kiek jos lieka neparodyta. Tik tada dėliosime paskutinius taškus“, – vertinimo principus aiškino G. Čeponytė.
Ant Nemuno šlaitų tą dieną ypatingai siautėjęs vėjas tapo tai, ko nuotraukomis perteikti nepavyksta.
„Šitas vėjas suteikia neįtikėtiną jausmą“, – stovėdama ant piliakalnių pripažino kraštovaizdžio architektė.
Jos vertinimu, Sudargas iš kitų konkurso dalyvių išsiskiria ir pačios erdvės kilme. Komisijai dažnai tenka lankyti šiais laikais sukurtus, atnaujintus ir kruopščiai išpuoselėtus parkus, skverus ar pakrantes. Sudarge pagrindinį darbą jau yra atlikusi istorija ir gamta.
„Čia nereikia kurti ko nors naujo – svarbiausia išsaugoti tai, kas jau yra, kuo mažiau kišantis“, – įspūdžiais dalijosi G. Čeponytė.
Toks vertinimas Sudargui itin svarbus: čia viešosios erdvės kokybė matuojama ne naujų elementų gausa. Jos vertę lemia išlikęs kraštovaizdis, istorinis reljefas ir galimybė lankytojui visa tai patirti. Todėl tvarkymo sprendimai turi ne užgožti vietą, o padėti ją pažinti ir apsaugoti.
Komisijos pažintis su Sudargu prasidėjo nuo vieno iš vietovės simbolių – paminklo Džeromo Deivido Selindžerio romanui „Rugiuose prie bedugnės“, primenančio rašytojo ryšį su šia vieta. Pasak R. Grigaitienės, Sudargo žinomumas augo pamažu nuo maždaug 2015 m. – prie jo prisidėjo ir „Nacionalinė ekspedicija“, ir vėliau atsiradę nauji traukos ženklai.
Į Sudargą atvyko konkurso vertinimo komisijos nariai: G. Čeponytė, Kauno technologijos universiteto docentė architektė Gražina Janulytė-Bernotienė, projekto „Žalioji erdvė 2026“ vadovė Inga Junčienė, Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos pirmininkas Vainius Pilkauskas ir architektas Maksimas Zacharovas. Atranka į įdomiausiųjų aštuonetą dar negarantuoja apdovanojimo, tačiau rodo, kad Sudargas sudomino profesionalus ir yra svarstomas galutiniame vertinimo etape. Pernai Šakių rajonas konkursui nepasiūlė nė vienos žaliosios erdvės, o šiemet jame dalyvavo keturios mūsų krašto vietos – Sudargo piliakalnių kompleksas, Gelgaudiškio ir Zyplių dvarų parkai bei Plokščių pažintinis takas su Vaiguvos upe-gatve. Iš viso šiemet konkursas sulaukė daugiau kaip 40 dalyvių.
Komisijos nariai kalbėjo, kad iš aštuonių bus atrinkti keturi projektai, o galiausiai rinks geriausią, taip pat bus skirtos tvariausio ir bendruomeniškiausio projekto nominacijos, atskirai bus įvardytas „Lrytas“ skaitytojų favoritas. Rezultatus planuojama paskelbti rugpjūčio 25 d.
Konkursas „Žalioji erdvė“ prasidėjo birželio 9 d. kvietimu savivaldybėms, seniūnijoms, bendruomenėms ir projektų kūrėjams pristatyti parkus, skverus, pakrantes, rekreacines teritorijas bei kitas žmonėms svarbias viešąsias erdves. Pernai 29 miestai ir miesteliai pateikė 53 erdves, o komisijos ir skaitytojų favorite tapo Marių parko sala Marijampolėje. Šiemet projekto partnerė Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjunga prisiėmė atsakomybę už profesionalų vertinimą.
Nuo pirminio kvietimo parodyti vietas, kuriomis didžiuojasi vietos žmonės, konkursas perėjo registracijos, skaitytojų balsavimo ir komisijos išvykų etapus. Sudargas šiame kelyje jau pasiekė tarpinį rezultatą – pateko į aštuonių komisiją labiausiai sudominusių erdvių sąrašą. Ar penkių piliakalnių kompleksas bus įrašytas ir tarp šių metų laureatų ar komisijos paminėtų vietų, paaiškės jau netrukus.
Dainius iš Išdagų:
