Policijos departamento teigimu, Lietuvoje auga ginklų ir šaudmenų pardavimai. Dažniausiai žmonės ginklus įsigyja savigynai ir medžioklei. Kas slypi už augančio ginklų poreikio ir ar sparčiai ginkluojasi šauliai?
Atveda pilietiškumas
Lietuvos šaulių sąjungos Suvalkijos šaulių 4-osios rinktinės vado Egidijaus Papečkio teiraujamės, ar žmonės į Šaulių sąjungą ateina pirmiausia vedami pilietiškumo, ar vis dažniau ir noro išmokti naudotis ginklu. Anot jo, visų pirma žmones į Šaulių sąjungą atveda pilietiškumas ir noras pasirūpinti savo šeimos bei bendruomenės saugumu. Tam reikia žinių ir įgūdžių, kuriuos galima įgyti Lietuvos šaulių sąjungoje.
Vado pastebėjimu, nemaža dalis šaulių užsiima veikla, nesusijusia su ginkluota gynyba. Tai ir darbas su vaikais, o krizės atveju – pagalba Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybai, savivaldai, ligoninėms ir daugybė įvairių veiklų, kurioms reikia motyvuotų žmonių ir darbo rankų.
Jo teigimu, šiuo metu matomas gerokai didesnis žmonių susidomėjimas šauliška veikla. Išryškėjo ir nauja tendencija – į Lietuvos šaulių sąjungą gausiai stoja užsienyje gyvenantys Lietuvos piliečiai. Anot E. Papečkio, Šakių 405-oje kuopoje taip pat yra visas skyrius šaulių, nuolat gyvenančių Vokietijoje. Jie randa laiko atvykti ir aktyviai dalyvauti kuopos veikloje bei karinėse pratybose.
Pasak vado, žmonės į Šaulių sąjungą stoja ne vien dėl galimybės įsigyti ginklą. Asmeninis ginklas įsigyjamas tada, kai šaulys jaučiasi pasirengęs ir supranta, kad jis reikalingas tarnybai, o ne tam, kad būtų tiesiog laikomas seife. Visgi, kaip patvirtino Šakių 405-os kuopos vadas Raimondas Pašiūnas, kone pusė kuopos šaulių yra įsigiję ginklus šaulio tarnybai.
„Noriu pastebėti, kad Šakių šauliai išskirtinai gausiai yra įsigiję asmeninių ginklų šaulio tarnybai. Šakių šauliai labai aktyviai padeda Valstybės sienos apsaugos tarnybai. Gavęs įsakymą šaulys žaibiškai pasiima asmeninį namuose laikomą ginklą ir skubiai vyksta į tarnybą prie valstybės sienos jau ginkluotas. Tai leidžia gerokai greičiau sustiprinti pasienio apsaugą ir taip užtikrinti Lietuvos žmonių saugumą. Be to, su asmeniniu ginklu galima dažniau ir patogiau treniruotis“, – pastebi A. Papečkys ir priduria, kad šaulio tarnybai skirti ginklai turi būti naudojami visuomenei apsaugoti ir negali kelti nė menkiausio pavojaus žmonėms.
Pašnekovas pasidžiaugė, kad iki šiol Šakiuose nė vienam šauliui nebuvo atsisakyta išduoti leidimo, taip pat visoje Lietuvoje neužfiksuota nė vieno šaulio padaryto Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo reikalavimų pažeidimo.
„Šaudo ne ginklas, o žmogus. Todėl jeigu esate atsakingas pilietis, jums rūpi ne tik jūsų, bet ir krašto žmonių saugumas, Lietuvos šaulių sąjunga tikrai yra jums tinkama vieta. O čia jau pats nuspręsite, ar jums reikalingas asmeninis ginklas. Laukiami visi“, – svarstantiems tapti šauliais pataria A. Papečkys.
Skaičius auga
Policijos departamento teigimu, atskiros statistikos apie Šakių rajone išduotus leidimus įsigyti ginklus ir jų turimą skaičių nėra. Lietuvoje ginklų turėtojų skaičius per metus išaugo daugiau nei tūkstančiu, o registruotų ginklų padaugėjo daugiau kaip 4 tūkstančiais. Sausio 1 d. duomenimis, Lietuvoje registruota 203 tūkst. 912 ginklų. Daugiausiai registruota graižtvinių ir kombinuotų šautuvų, kiek mažiau – lygiavamzdžių šautuvų ir pistoletų (revolverių).
Policijos departamento teigimu, dažniausiai žmonės perka ginklus savigynai ir medžioklei. Į bendrą ginklų turėtojų skaičių patenka medžiotojai, sportininkai, savigynai ginklus turintys žmonės ir kt.
Pasak Šakiuose veikiančios žvejybos ir medžioklės reikmenų parduotuvės savininko Valdo Bugvilo, pastaruosius trejus metus ginklų pardavimas išlieka stabilus.
„Be abejo, kai Rusija užpuolė Ukrainą, buvo gerokai išaugęs šovinių ir pistoletų poreikis. Žmonės taip pat pirko prožektorius, kuprines, peiliukus, reikalingus išgyvenimo krepšiui. Tačiau dabar šis bumas jau praėjo“, – sakė V. Bugvilas.
Pasak pašnekovo, šiuo metu graižtvinius šautuvus dažniausiai įsigyja medžiotojai ir sportinio šaudymo mėgėjai. Pastarieji dažniausiai renkasi pneumatinius ginklus.
„Savigynai ginklus žmonės perka retai – norintieji jau yra apsirūpinę. Šiuo metu jie dažniau įsigyja tik šovinius“, – sako V. Bugvilas.
Jo teigimu, moterys savigynai dažniausiai renkasi dujų balionėlius, o Lietuvos šaulių sąjungos šauliai daugiausia įsigyja šovinių, mat A kategorijos ginklais neprekiaujama.
Reglamentuoja įstatymas
Pasak Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vyriausiosios specialistės Jorūnės Liutkienės, ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų ir jų pagrindinių dalių apyvartą reglamentuoja Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas.
Leidimus įsigyti, laikyti ir nešiotis A, B ir C kategorijų ginklus išduoda policijos įstaiga, gavusi asmens prašymą per Policijos elektroninių paslaugų sistemą (ePolicija.lt) arba tiesiogiai, pateikus asmenį identifikuojančius duomenis. Savigynai skirtą trumpąjį šaunamąjį ginklą (pistoletą) galima įsigyti nuo 23-ejų metų, o medžioklei ar sportui skirtus ginklus – nuo 18 metų.
„Asmuo neturi būti teistas už tyčinius nusikaltimus, taip pat neturi turėti galiojančių administracinių nuobaudų už tam tikrus viešosios tvarkos ar su alkoholiu susijusius pažeidimus. Be to, būtina pasitikrinti sveikatą ir praeiti specialią medicininę komisiją, įskaitant psichiatro ir narkologo patikras“, – sako Policijos departamento atstovė.
Norint įsigyti ginklą savigynai, taip pat būtina išklausyti specialius mokymus – teorijos ir praktinio šaudymo kursą – bei išlaikyti egzaminą. Ginklo savininkas privalo užtikrinti tinkamas sąlygas ginklui laikyti namuose. Šias sąlygas gali patikrinti policijos pareigūnai.
Svarbu ir tai, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. ginklų savininkams taikomas reikalavimas išklausyti pilietinio pasipriešinimo kursą, kurį organizuoja Lietuvos šaulių sąjunga arba Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas.
Norint įsigyti ir turėti civilinį ginklą, būtina pateikti medicininę pažymą ir apsilankyti pas psichiatrą. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, prieš psichiatro konsultaciją asmuo turi pateikti darbovietės, seniūnijos ar kitos institucijos išduotą charakteristiką. Šakių seniūnijos duomenimis, pernai tokių charakteristikų buvo išduota daugiau nei 40, o šiemet – jau daugiau nei 20.
Pradėti tyrimai
Policija primena, kad už neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais ar šaudmenimis, jų pagrobimą, taip pat ginklų, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymo, nešiojimo ar gabenimo taisyklių pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253, 254 ir 255 straipsniuose, gresia ir baudžiamoji atsakomybė, o už kai kurias veikas – iki dešimties metų laisvės atėmimas.
Kaip informavo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio viršininkė Ieva Petrulevičienė, Šakių rajono policijos komisariate praėjusiais metais pagal šiuos straipsnius buvo pradėti keturi ikiteisminiai tyrimai, o šiemet – trys.
Tiesa, rajone veikia dvi šaudyklos, tačiau nėra nė vieno tiro, kuriame žmonės galėtų mokytis šaudyti ir tobulinti savo šaudymo įgūdžius.
Dainius iš Išdagų:
