Rajoną nusiaubusios audros padariniai likviduojami iki šiol, o kai kuriose vietovėse jų pasekmės juntamos ir toliau – gyventojams teko rūpintis geriamuoju vandeniu, naudoti generatorius ir ieškoti būdų, kaip įkrauti telefonus. Padarinius šalina seniūnijų, ugniagesių, miškininkų ir kitų tarnybų darbuotojai, prie tvarkymo darbų aktyviai prisideda vietos bendruomenės ir gyventojai. AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) žada kompensuoti dalį tiesioginių nuostolių gyventojams, kuriems elektros tiekimas nebuvo atkurtas ilgiau nei 72 valandas.
Vežė vandenį
Nutrūkus elektros tiekimui, dalis rajono gyventojų liko ir be geriamojo vandens. Kriūkų seniūnas Anatolijus Kazlauskas pasakojo, kad savaitės viduryje elektros ir geriamojo vandens tiekimas miestelyje bei beveik visoje seniūnijoje jau buvo atkurtas, tačiau Ilguvos krašte situacija išliko sudėtingesnė.
„Kadangi nebuvo mobiliojo ryšio, nežinojome realios padėties, todėl socialinė darbuotoja sėdo į automobilį, apvažiavo vienišus, socialiai pažeidžiamus žmones ir dalijo vandenį talpose. Žmonės labai susivienijo, dalijosi šulinių vandeniu“, – pasakojo seniūnas.
Barzdų seniūnė Jurgita Didžiulienė pasakojo, kad nuo audros nukentėjo ir pats miestelis – šventoriuje išlaužtos liepos apgadino kryžių ir šulinį.
„Buktiškiuose išversti elektros stulpai, keliai į Simokus, Miknaičius ir Gražiškius tapo nepravažiuojami. Ugniagesiai atlaisvino kelius nuo nuvirtusių medžių. O mes tvarkomės po truputį. Dirbti reikia labai atsargiai, nes situacija pavojinga – ant žemės guli elektros laidai. Todėl seniūnijos elektrikas pirmiausia įvertina situaciją. Kai kuriuose kaimuose nebuvo tiekiamas geriamasis vanduo, todėl vežėm vandens talpas, „Šakių vandenys“ prie vandens bokštų ir gręžinių atvežė bei pastatė elektros generatorius. Kuru generatoriams pasirūpiname patys – nuolat stebime, kad jie neužgestų. Pati ryte generatorius įjungiu tiek Buktiškiuose, tiek Baltrušiuose, o vakare išjungiu“, – apie po audros užgriuvusius rūpesčius pasakojo seniūnė.
Lekėčių seniūnijoje audros padarinių taip pat neišvengta. Trečiadienį kalbintas miestelio seniūnas Ričardas Krikštolaitis pasakojo, kad elektros tiekimas vis dar nebuvo visiškai atkurtas ne tik Lekėčiuose, bet ir Mikytuose bei Pavilkijy.
„Miestelyje vis dar kabo nutraukti elektros laidai, vienoje sodyboje jie užkritę ant praėjimo. Gyventojai skambino iš Ateities ir Pušyno gatvių, pranešė neturintys elektros. Labiausiai žmonės skundėsi, kad neįmanoma prisiskambinti ESO“, – pasakojo seniūnas.
Ketvirtadienio rytą UAB „Šakių vandenys“ direktorius Kęstutis Vilkauskas informavo, kad iš 68 vandenviečių geriamojo vandens tiekimas neatstatytas dar keturiose – maždaug 70-čiai vartotojų.
„Aš labai tikiuosi, kad per ketvirtadienį geriamas vanduo bus atstatytas visose vandenvietėse. Čia perkelsim jau atlikusius elektros generatorius. Vienu metu buvom prijungę prie vandenviečių iki 12-os generatorių. Ėmėm ir iš savivaldybės, ESO, vieną nuomojome. Šiandien, jau ne taip baisu, kaip buvo“, – ketvirtadienio rytą kalbėjo K. Vilkauskas.
Žmonės pikti, skundžiasi
Redakcija taip pat sulaukia įvairių skaitytojų pranešimų ir klausimų, susijusių su audros padariniais. Trečiadienio rytą paskambinusi 90-metė Marija iš Griškabūdžio teiravosi, ar atitirpusią, apie 10 kg sveriančią mėsą galima vėl užšaldyti ir vėliau vartoti. Kita moteris piktinosi Jaunimo kūrybos ir sporto centre sulaukusi neigiamo atsakymo dėl galimybės naudotis dušu, nes baseinas sezoną oficialiai pradeda tik rugsėjo 1 d. Sintautų gyventojas Antanas Stepulaitis pasakojo, kad ant šeimos kapavietės užvirtusios ąžuolo šakos ją smarkiai suniokojo.
„Perlūžo akmeninis kryžius, nulaužtos dvi paminklinės dalys, suskilo ir kapavietės borteliai. Stambias šakas nurinko seniūnija, smulkesnes dar patys renkame. Tarsimės su paminklą gaminusiais meistrais, ar jį bus galima sutvarkyti, restauruoti, ar teks gaminti naują. Nuostoliai, be abejo, dideli. Mano nuomone, seniūnija kapinėse augusius medžius turėjo nupjauti jau seniai. Ypač topolį, kurio šakos sulaužė ir kitų kapaviečių paminklus“, – kalbėjo sintautiškis.
Kompensuos nuostolius
ESO žada gyventojams kompensuoti nuostolius, jeigu elektros tiekimo nepavyks atkurti per 72 valandas. Pranešama, kad maksimali kompensacijos už tiesiogiai patirtus nuostolius suma supaprastinta tvarka sieks iki 220 eurų: už sugedusį maistą – iki 60 eurų, už generatoriaus įsigijimą ar nuomą – iki 40 eurų per parą, už kuro generatoriui išlaidas – iki 90 eurų, už apgyvendinimo išlaidas, kai žmonėms buvo būtina laikinai apsistoti kitur, – iki 60 eurų.
Bendrovė skaičiuoja, kad vidutiniam vartotojui, kuriam elektros tiekimas nebuvo atnaujintas per tris paras, priklauso beveik 45 eurų fiksuota kompensacijos dedamoji bei 1,05 euro dedamoji už kiekvieną vėlavimo valandą.
Prašymus kompensuoti nuostolius bus galima pateikti per ESO savitarną nuo rugsėjo 1 d. elektroniniu ar paprastu paštu. Teikiant prašymą reikės pridėti išlaidas pagrindžiančius dokumentus, pavyzdžiui, generatoriaus nuomos ar įsigijimo, kuro, maisto produktų pirkimo kvitus ar kitus įrodymus.
Anot ESO, kompensacijos bus mokamos iš bendrovės pelno, todėl jos neturės įtakos tarifams ir nemažins lėšų, skirtų tinklo modernizavimui bei jo atsparumo didinimui.
ESO duomenimis, trečiadienio rytą Šakių r. savivaldybėje vis dar buvo fiksuoti 365 elektros tiekimo sutrikimai, be elektros energijos buvo likę 2,2 tūkst. klientų.
„ESO operatyviai keičiasi su savivaldybėmis ir seniūnijomis informacija apie sudėtingiausias situacijas ir gyventojų poreikius. ESO prašo gyventojų būti kantriems – dėl didelio pažeidimų masto elektros tiekimo atstatymas gali užtrukti. Taip pat labai svarbu laikytis saugumo: nesiartinti prie nutrūkusių ar ant žemės gulinčių elektros laidų, apgadintų elektros tinklo įrenginių ir pavojingai ant elektros linijų užvirtusių medžių. Pastebėjus pavojingą situaciją, būtina nedelsiant pranešti ESO trumpuoju numeriu 1852“, – laiške „Draugui“ komentavo ESO atstovė ryšiams su visuomene Rasa Juodkienė.
Susitelkė
Tvarkyti audros padarinius, rinkti nulaužtas šakas, šalinti išlaužytus medžius visą savaitę seniūnijos darbuotojams talkino bendruomenės ir pavieniai gyventojai. Šeštadienį, audrai nurimus, į talką susirinko ir gotlybiškiečiai – kartu tvarkė audros nuniokotą stadioną. Pasak bendruomenietės Audros Atažanovienės, žinia apie talką pasklido „iš lūpų į lūpas“, todėl žmonės gausiai susirinko padėti.
Prie audros padarinių likvidavimo prisidėjo ir Lukšių bendruomenė bei moksleiviai. Pirmadienį jie miestelyje rinko nulaužtas šakas, grėbė lapus prie miestelio herbo ir mokyklos.
Bendromis pastangomis gatvėse buvo šalinami nuvirtę medžiai, renkamos audros paliktos nuolaužos ir atkuriama tvarka Panovių kaime bei kitose rajono vietovėse.
Savivaldybės administracijos direktoriaus Vytauto Ižganaičio teigimu, savivaldybė kasdien gauna iš ESO informaciją apie fiksuotus elektros tiekimo sutrikimus ir kiek gyventojų vis dar neturi elektros energijos. Jų skaičius nuosekliai mažėja, nuolat kinta, bet kad energijos atstatymo terminai juda per lėtai, kalbėjo ir rajono meras Raimondas Januševičius.
Trečiadienį elektros tiekimo atstatymo darbus vykdė aštuonios ESO darbuotojų brigados. Tačiau atliekant elektros atstatymo darbus vienam gyventojui, trumpam tenka atjungti visą elektros liniją, todėl nepatogumų patiria ir kiti gyventojai, o tai kelia jų nepasitenkinimą. Administracijos vadovai prašo gyventojų kantrybės ir supratimo, nors teigia suprantantys nepasitenkinimą, kai jau penkios paros be elektros. Meras apskritai svarstė, jog reikia neapgaudinėti savęs ir kai kur, tikėtina, elektros nebus dar ir kitos savaitės pradžioje.
„Kai kur patys gyventojai, pasitelkę specialistus, susitvarko elektrą. Undraičio ir kitos įmonės, kaip subrangovai, įsijungė į elektros atstatymo darbus“, – teigė administracijos direktorius.
Vaduoja kelius
Pagal pirminius Valstybinių miškų urėdijos (VMU) duomenis, rugpjūčio 22 d. audra valstybiniuose miškuose išvertė ir išlaužė apie 150 tūkst. kietmetrių (ktm) medienos.
Aplinkos ministerija ragina privačių miškų savininkus nedelsiant apžiūrėti savo valdas ir sutvarkyti vėjo pažeistus medžius.
Pasak VMU Šakių regioninio padalinio vyriausiojo miškininko Simono Šilingo, visą savaitę padalinio darbuotojai šalina ant kelių užvirtusius medžius.
„Suskaičiuoti, kiek išversta ar išlaužyta medžių, dar sunku. Preliminariai apie 6 tūkst. kubinių metrų. Labiausiai paveiktos Lekėčių ir Gerdžių girininkijos. Problema ta, kad neveikė telefono ryšys ypač Lekėčių krašte, sunku buvo komunikuoti“, – savaitės viduryje kalbėjo S. Šilingas.
Atlaisvinti miško kelius nuo užgriuvusių medžių skuba ir ugniagesiai gelbėtojai. Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos teigimu, vien pirmadienį miško kelyje Lukšiai–Paluobiai buvo pašalinta 50 medžių.
Šakių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos teigimu, nuo antradienio iki ketvirtadienio ryto Šakių rajono ugniagesiai gelbėtojai medžių šalinti vyko dar septynis kartus, trečiadienį vien prie Gelgaudiškio dvaro buvo supjaustyta 10 medžių.
Po smarkios šeštadienio audros šalyje daliai gyventojų ir verslų vis dar neturint elektros, o ūkininkams skaičiuojant nuostolius, Vyriausybė trečiadienį paskelbė ekstremaliąją situaciją valstybės mastu.
Dainius iš Išdagų:
