Praėjusią savaitę prasidėjo rajono vadovų susitikimai su gyventojais ir praėjusių metų veiklos ataskaitos pristatymas seniūnijose. Pirmosios – Žvirgždaičių ir Šakių, kur be rajono vadovų bendruomenėms prisistatė ir naujoji policijos komisariato viršininkė Kristina Siriūnienė. Išklausę ataskaitą gyventojai galėjo užduoti rūpimus klausimus. Nemažai dėmesio susitikimų metu skirta ir civilinei saugai bei ESO krizei po audros. Šakiuose priekaištai skriejo ir seniūnui Daliui Jasevičiui, kadangi kaimiškos gyvenvietės jaučiasi pamirštos.
Iš mero – pasitikėjimas ir pasididžiavimas nuveiktais darbais
Susitikimą Šakiuose pradėjęs meras Raimondas Januševičius pastebėjo, kad tendencijos nesikeičia – didžiausioje rajono seniūnijoje visuomet sulaukiama mažiausio susidomėjimo – net gerokai mažesnėse susirenka daugiau gyventojų. Tačiau galbūt, šmaikštavo rajono vadovas, tai reiškia, kad Šakiuose žmonės turi mažiau rūpimų klausimų ar problemų.
Pirmiausiai meras žodį suteikė naujajai Šakių policijos komisariato viršininkei K. Siriūnienei. Ji vienu svarbiausių savo siekių įvardijo komandos sustiprinimą, nes trūksta nemažai pareigūnų. Kartu su bendruomenės pareigūne Laura Dabašinskiene ji kvietė bendradarbiauti, kelti problemas, nes tik nuo visų bendro indėlio priklauso saugios aplinkos užtikrinimas.
Ataskaitos pristatymo ėmęsis meras nestokojo užtikrintumo ir pasitikėjimo savim.
„2025-ieji jau istorija. Jau šiemet visko tiek, kad bukletas išeitų už tuos aštuonis mėnesius didesnis. Kai kurie sprendimai persikėlė į šiuos metus, tačiau kokias vizijas kėlėme 2025 m., šiandien jau yra realybė“, – teigė R. Januševičius.
Savivaldybės veiklos ataskaita suguldyta į 96 puslapių leidinį, tačiau meras pristatė ir parengtas skaidres, kuriose pagal skirtingas sritis išskirti didžiausi, svarbiausi darbai. Tad pristatymą pradėjo nuo infrastruktūros, kuri gyventojams visuomet prioritetų viršūnėje. Vardijo, kad per praėjusius metus sutvarkytos ar išasfaltuotos 24 gatvių ar kelių atkarpos, 13-oje vietų įrengtas ar atnaujintas gatvių apšvietimas, rekonstruotos ar įrengtos aštuonios aikštelės ar daugiabučių kiemai. Tarp svarbiausių susisiekimo projektų įvardytas dviračių takas Šakiai–Lukšiai, už 4,5 mln. eurų klojamas 11 km kelias Kiduliai–Gelgaudiškis–Gerdžiūnai, taip pat tilto per Šešupę Kudirkos Naumiestyje statyba.
Apžvelgtos ir švietimo, kultūros, sveikatos, socialinės ir kitos sritys bei jose įgyvendinti projektai, pasidžiaugta pasiekimais, sukurtomis naujomis erdvėmis. Kaip vizijas, tapusias realybe ir konkrečiais darbais, meras įvardijo „Varpo“ mokyklos stadioną, „Šakių miesto istorinio žiedo“ projektą, skirtą ežero pakrantei sutvarkyti. Taip pat jis pabrėžė, kad jau projektuojama J. Lingio parko vasaros estrada, dedamos pastangos įrengiant pietinį miesto aplinkkelį.
Seniūnui – priekaištai iš seniūnaičių
Po mero savo ataskaitą pristatė ir Šakių seniūnas Dalius Jasevičius, pasidžiaugęs, kad didžioji dalis R. Januševičiaus išvardintų darbų įgyvendinama būtent jo vadovaujamoje seniūnijoje, kuri didžiausia rajone. Seniūnas kaip svarbiausius darbus, reikalaujančius daugiausiai sąnaudų, įvardijo aplinkos tvarkymą (per metus tam išleido 593 tūkst. eurų), vien šienaujami plotai sudaro 40 ha. Tačiau būtent dėl aplinkos tvarkymo jam kliuvo nuo seniūnaičių. Išklausiusios ataskaitas prabilo Briedžių seniūnaitė Dinara Gudaitienė ir Gotlybiškių – Audra Atažanovienė.
„Seniūno ataskaita visiškai netinkama šiandienai. Jūs matot Šakius, o kaimų nė vieno ataskaitoje nesimatė – nei nuveiktuose darbuose, nei technikos panaudojime“, – teigė D. Gudaitienė, kurią papildydama A. Atažanovienė sakė, jog ir kaimiškos vietovės nori gyventi gražiai ir tvarkingai, tačiau skundėsi visiškai nesulaukiančios seniūno dėmesio viešųjų erdvių priežiūrai.
Jos turėjo konkretų pasiūlymą – įdarbinti papildomus žmones, kurie būtų atsakingi ne už Šakius, o už kaimiškas vietoves. D. Gudaitienė teigė, kad dabar pati ima trimerį į rankas ir pjauna žaliuosius plotus, pati perka ir tampo kanistruose kurą.
„Mes nekalbame apie plotus prie namų, bet yra parkai, sodas prie bendruomenės centro, prie pakelių kiečiai, net gėda, kad čia gyvenam“, – kalbėjo seniūnaitės.
Pasigirdus replikai, kad galbūt galėtų padėti bendruomenė, A. Atažanovienė, neslėpdama pasipiktinimo, kėlė klausimą, ką ir kiek dar galima sukarti ant bendruomenių, kurių pirmininkai ir taip daug veža, ir neatlygintinai. Tačiau neaišku, ar jų pasiūlymas dėl papildomų žmonių bus išgirstas, nes lėšų ir taip trūksta, labai pasijuto, kai nebeliko už pašalpas atidirbančių žmonių. Tačiau kaip alternatyvą jos siūlė ir paslaugos pirkimą, nes akivaizdu, kad su dabartiniais pajėgumais neišsiverčiama, o prižiūrimų plotų ne mažėja, o daugėja.
Praūžusi audra prilygo nenumatytoms pratyboms
Nemažai dėmesio susitikimo metu skirta ir ekstremaliai situacijai po audros aptarti. A. Atažanovienė kėlė klausimą, kad ji, kaip seniūnaitė, norėtų mokymų ar pratybų ir aiškiau žinoti savo vaidmenį tokioje situacijoje.
„Nebuvo jokio ryšio, nėra interneto, kaip susisiekti su gyventojais, ką daryti ir kaip tokiu atveju elgtis. Reikia gairių, algoritmo, kaip reaguoti, koks mūsų vaidmuo“, – aiškumo prašė A. Atažanovienė.
Užnugaryje sėdintis senjoras apskritai replikavo net nežinantis, kas jo gyvenamojoje vietoje yra seniūnaitis ir kaip jį rasti bei ko iš jo tikėtis.
Meras sutiko, kad audra buvo nenumatytos pratybos ir sudėtinga pamoka mums visiems, tačiau pasidžiaugė, kad audra įvyko ne ugdymo proceso ar šildymo sezono metu, nes tuomet būtų buvę dar daugiau iššūkių. O jų ir taip pakako, nes kai kurie gyventojai be elektros buvo ir po 12 parų, tad administracijai teko sugerti ir gyventojų pasipiktinimą dėl ESO, kuriems su krize tvarkytis sekėsi sunkiai, buvo nepasiekiami, gyventojai pyko ir dėl komunikacijos stokos.
Visgi meras ir šįkart kartojo, kad pirmiausiai saugūs esame tiek, kiek gebame savimi pasirūpinti patys. Ši situacija parodė, kad didžioji dalis žmonių, kaip ir įstaigų, visiškai nepasiruošę ekstremalioms situacijoms, neturi generatorių, vandens atsargų, iššūkių kilo ir savivaldybei. Pavyzdžiui, gana sudėtinga kai kur buvo net ir vandenvientėse įjungti generatorius, nes netinkamos rozetės ir pan. Tad jau dėliojama, kokie namų darbai turi būti atlikti, kad ši pamoka būtų išmokta. Planuojamas ir autonominio ryšio kūrimas, kad bent jau savivaldybė turėtų ryšį su svarbiausiomis institucijomis.
Iš tarybos nario Giedriaus Puloko nuskambėjo pasiūlymas iš svetainės lt72.lt, kur pateikiama informacija, kaip elgtis ekstremalių situacijų atveju, atrinktą informaciją išleisti kaip atmintinę ar bukletą ir padalinti gyventojams, nes akivaizdu, kad, neturint interneto bei ryšio, žmonėms internete esanti informacija būtų nepasiekiama.
Kad ir trumpai, susitikimo metu bandyta perbėgti per įvairių sričių klausimus – nuo švietimo iki melioracijos ar, kaip minėta, civilės saugos. Susitikimai seniūnijose dar tik prasidėjo, tad rajono vadovai tikisi aktyvesnio gyventojų įsitraukimo. Nors šiuose susitikimuose daugiausiai kalbėjo meras, su juo kartu važinėja ir administracijos direktorius Vytautas Ižganaitis, vicemerai Gintautė Didžbalienė ir Egidijus Peleckis bei parengties pareigūnas Ričardas Stepaitis (arba vyriausiasis specialistas Virginijus Rekešius). Šakiuose dalyvavo ir penki savivaldybės tarybos nariai (Romas Pukinskas, Giedrius Pulokas, Ričardas Lekavičius, Valdas Stankūnas ir Rasita Grincevičienė).
Rugsėjį susitikimai suplanuoti Griškabūdžio (21 d.), Sudargo (23 d.), Gelgaudiškio (24 d.), Slavikų (29 d.) seniūnijose. Likusias seniūnijas numatyta aplankyti spalį.
Vitas iš Šakių:
