Socialinė situacija rajone išlieka įtempta. Biudžete numatytų lėšų socialinėms pašalpoms nepakako, tad papildomai buvo prašoma iš ministerijos. Prasidėjus šildymui žmonės vis dažniau kreipiasi dėl kompensacijų už kurą. Kiti, nežinodami, kaip spręsti situaciją, su prašymais padėti keliauja tiesiai pas rajono valdžią.
Nuotr. Vis dažniau dėl paramos kreipiasi niekada iki šiol nesikreipę žmonės. Pensininkai akcentuoja, kad pinigų neužtenka net vaistams. Lėšos, skirtos socialinėms pašalpoms, tiesiog didėja akyse.
Nepakako lėšų pašalpoms
Daugėja ir kompensacijų
Nemažai besikreipiančiųjų ir dėl kompensacijų už šildymą. Tikslesni skaičiai, pasak Socialinės paramos skyriaus vedėjos, bus gruodį, nes lapkritį pinigai mokami už spalį ir šildoma buvo ne visą mėnesį. Iš viso kompensacijoms už šildymą numatyta 1 mln. 210 litų. Praėjusiais metais suma buvo panaši. Pavyzdžiui, prieš dvejus metus kompensacijoms už šildymą pakakdavo iki 700 tūkst. litų metams, tad ir šioje srityje pokyčiai akivaizdūs.
Padaugėjo prašančiųjų maisto
Ateinančią savaitę į rajoną turėtų atkeliauti parama maisto produktais. Lapkričio mėnesį, lyginant su rugsėju, prašančiųjų skaičius padidėjo 200. Šį mėnesį apie 10 rūšių produktus turėtų gauti 8423 rajono gyventojai. Lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, prašančiųjų skaičius yra sumažėjęs. Socialinės paramos skyriaus specialistė atkreipė dėmesį, kad gyventojai aktyviai atsiiminėtų produktus iš seniūnijų. Neatsiėmus maisto iki gruodžio vidurio, jis keliaus į labdaros valgyklas. Mūsų rajone tokių atvejų pasitaiko retai, nes ne vienam seniūnijos gyventojui patys seniūnai ar socialinės darbuotojos produktus nuveža net į namus. Visgi tokiais atvejais gal reikėtų pasvarstyti, ar parama tokiems asmenims tikrai reikalinga. Žinoma, kai šeimose auga mažamečiai vaikai, kartais į tokias detales tiesiog nekreipiama dėmesio ir viskas pateikiama lyg ant lėkštelės, bet juk prie gero greitai priprantama. Svarbiausia, kad ir vaikai, matydami tokį modelį sunkiai suvoks, kad galima gyventi kitaip.
Kreipėsi į merą
Dar anksčiau L. Pocevičiūtė yra pastebėjusi, kad vis dažniau paramos kreipiasi tie asmenys, kurie iki tol niekuomet nesikreipdavo. Tarp prašančiųjų ir jauni, mokslus baigę žmonės. Daugelio netenkina socialinės paramos gavėjo statusas, tačiau jie tiesiog neturi kito pasirinkimo. Nežino ką daryti ir pensininkai, skųsdamiesi mažomis pensijomis ir negalėdami sudurti galo su galo. Neseniai Pensininkų partijos Šakių skyriaus pirmininkės pavaduotoja Elena Antanavičienė ir Gerdžiūnų pensininkų grupės pirmininkas Antanas Gudaitis, surinkę 57 gerdžiūniškių parašus, kreipėsi į rajono merą Juozą Bertašių. Pensininkai rajono vadovui aiškino apie mažas pensijas, žemą pragyvenimo lygį ir situaciją, kai pinigų neužtenka ne tik skanesniam maistui, bet ir vaistams.
Norėtų mažesnio mokesčio
„Kiekvienas padidėjęs mokestis ar padidėjusios kainos yra sunkai pakeliami“, - teigė gerdžiūniškiai. Jie ypač nepatenkinti Atliekų tvarkymo įstatymu. „Išaugo kainos, neatsižvelgiama į buitinių atliekų kiekį. Taip pat netenkina nustatyti buitinių atliekų pristatymo į konteinerius atstumai“, - guodėsi A. Gudaitis. Jie norėtų, jog mokesčiai už šiukšles, atsižvelgiant į situaciją, pensininkams būtų sumažinti 50 proc. Nerimaujama ir dėl to, ar nebus didinamos kainos už šilumą, vandenį. Meras patikino, kad šių mokesčių didinimas nenumatytas, o pati savivaldybė sumažinti mokesčius už atliekų išvežimą yra nepajėgi. Atskirus atvejus, kai konteineriai pastatyti toli nuo namų, reikėtų derinti su atliekas surinkinėjančia įmone.