Penktadienį Šakių rajono savivaldybės posėdžių salėje vyko Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) Žemės valdymo ir kaimo reikalų komiteto narių posėdis. Kvorumą sudariusi aštuonių komiteto narių grupė iš pateiktų svarstyti penkių klausimų daugiausiai dėmesio skyrė vietinės reikšmės kelių tinklo optimizavimo galimybių ir tvarkymo perspektyvoms.
Nuotr. Vietinių kelių skyriaus vedėjas S. Stančikas sakė, jog visiems šalies žvyrkeliams išasfaltuoti reikia apie 2 mljd. litų.
Dėmesys vietinės reikšmės keliams
Aptarti bendrą padėtį šalies keliuose buvo pakviestas Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susiekimo ministerijos Vietinių kelių skyriaus vedėjas Stanislovas Stančikas. Jo teigimu, Lietuvos automobilių kelių direkcija, surinkusi iš savivaldybių reikiamą informaciją, įvertino, jog vietinės reikšmės žvyrkelių asfaltavimui reikėtų 2 mljd. 800 tūkst. litų. „Kokius kelius prižiūri Valstybinė kelių direkcija, tokius turi prižiūrėti ir savivaldybės. Pavyzdžiui, valstybinės reikšmės kelio važiuojamąją dalį prižiūri Kelių direkcija, o apšvietimą, kanalizacijos ir visus kitus įrenginius prižiūri savivaldybės. Dėl to kyla daugybė problemų“,- pastebėjo S. Stančikas.
Miško kelių niokotojai
Pasibeldė tamsusis metų laikas, lydimas rudeninio lietaus ir artėjančių žiemiškų kritulių. Pavasarį miškuose gyvenantys žmonės vėl važinės neįveikiamais, miškovežių ir traktorių nuniokotais keliais. Komiteto pirmininkas V. Pozingis teiravosi apie kelių priežiūrą miškuose. Vietinių kelių skyriaus vedėjo S. Stančiko įsitikinimu, dėl sugadintų kelių nereikėtų visos atsakomybės suversti tik miškininkams, nes šiuos kelius gadina ir privačių miškų savininkai. Beje, realybė yra tokia, kad šalies urėdijos šių kelių priežiūrai skiria kur kas daugiau lėšų nei valstybė.
Šakių miškų urėdijos urėdas Sigitas Tamošaitis tvirtino, jog jie suinteresuoti turėti gerus kelius. „Noriu atkreipti visų dėmesį į mūsų miškovežius. Jeigu atliekami svėrimai, jų ašies apkrova net nepriartėja prie leistinos normos. Tai reiškia, kad jų daromas poveikis mažiausias“,- tvirtino urėdas. Kalbėdamas apie lėšas urėdas patikino, jog Šakių miškų urėdija kasmet miško kelių tvarkymui gauna apie 100 tūkst. litų. Tuo tarpu urėdija tam kasmet skiria apie 400 tūks. litų. „Privačių miškų savininkai – žmonės, kurie nėra atsakingi. Jeigu žiūrėti statistiškai, tai privačių miškų savininkas yra 60 – 70 metų moteriškė, kuri valdo 3 ha žemės plotą. Tai reiškia, kad kirtimus privačiuose miškuose vykdo privačios įmonės ir jiems vienodai: jie atėjo, iškirto, išvažiavo. Jiems nesvarbu, kada kirsti, ar žiemą, ar pavasarį“,- sakė urėdas, apgailestaudamas, kad dažnai dėl sugadintų miško kelių apkaltinami miškininkai.
Tačiau ne tik miško keliai kelia didelių problemų. Šakių rajono meras Juozas Bertašius apgailestavo, jog naujai išasfaltuotus kelius sugadina perkrauti sunkvežimiai. „Priversti kelių niokotojus kelius taisyti – labai sunku. Jeigu tuo laiku neužfiksavai, tai neįmanoma priversti, kad kelius sutvarkytų. Šią problemą reikėtų spręsti aukščiausiu lygiu“,- pridūrė Šakių rajono meras.
Po diskusijų buvo nuspręsta teikti siūlymą Kelių direkcijai ir Vyriausybei sudaryti penkerių metų programą šalies žvyrkelių asfaltavimui. „Reikia paminėti, kad du mljd. litų. Lietuvos mastu - tai yra labai maži pinigai. Jeigu žiūrėti, kiek pinigų išleidžiama kelių priežiūrai, tai yra mažai. Kodėl kaimo žmogus turi prasčiau gyventi, nei miesto“,- akcentavo komiteto pirmininkas, V. Pozingis. Taip pat komitetas teiks pasiūlymą vietinės reikšmės kelius perduoti regioniniams keliams.