Rugpjūtį Danijos sostinėje Kopenhagoje vyko vienos sunkiausių pasaulyje „Iron Man“ („Geležinis žmogus“) triatlono varžybos, kuriose puikius rezultatus demonstravo ir kraštietis Evaldas Pavalkis. Jis sako, jog pasirodė geriau, nei tikėjosi, ir išduoda, kad jau gruodį ketina dalyvauti dar vienose panašiose varžybose Naujojoje Zelandijoje.
Iš Lepšių (Lukšių sen.) kilęs E. Pavalkis į Daniją išvyko dar 2014 m., kai šioje šalyje pasirinko studijas. Tiesa, sprendimas studijuoti būtent Danijoje buvo gana atsitiktinis. Juokdamasis E. Pavalkis prisimena, kad tiesiog į mokyklą, o konkrečiau Lukšių Vinco Grybo gimnaziją, atvyko organizacija, pasakojusi apie studijas užsienyje.
„Tikrai nieko panašaus negalvojau, net anglų kalbos normaliai nemokėjau, bet auklėtoja sako – ateikit paklausyti, nes nelabai kas eina, o negražu prieš tuos, kurie atvažiuoja. Tai aš, kaip geras vaikas, su klasioku nuėjau paklausyti ir buvau gana skeptiškas“, – prisimena pašnekovas ir pasakoja, kad namuose visgi atsidarė internetinį puslapį, dėl įdomumo įvedė kelis raktinius žodelius ir jam išmetė patrauklią programą.
Tiesa, lukšietis buvo įstojęs ir į universitetą Lietuvoje, įstojo ir Danijoje, tad reikėjo rinktis, kaip elgtis, ir nusprendė pabandyti, kad nesigailėtų nepasinaudojęs galimybe. Ir nesigaili iki šiol.
Vaikinas šiuo metu dirba inžinerijos srityje, tačiau gana nemažai laiko leidžia ir gimtinėje, nes darbas neįpareigoja dirbti vietoje. Tad būdamas čia mielai treniruotėms renkasi Šakių baseiną, sporto salę ir norėtų, jog triatlonas rajone taptų populiaresnis. Pats Evaldas šia sporto šaka intensyviai užsiima jau ketverius metus, per tą laiką jėgas išbandė bemaž 13-oje varžybų, kurios yra pusės „Geležinio žmogaus“ distancijos, o pilną distanciją Kopenhagoje vykusiose varžybose išbandė pirmą kartą.
„Buvo labai faina ir geriau, nei galėjau tikėtis“, – sako kraštietis, kuriam pirmiausiai reikėjo 3,8 km plaukti, po to 180 km minti dviračiu ir galiausiai 42,2 km bėgti.
Visą distanciją jis įveikė per 9 val. 17 min. ir 56 sek. ir savo amžiaus grupėje, kurioje varžėsi 360 sportininkų, jis buvo 30-as, o iš viso „Iron Men“ varžybose dalyvavo apie 3 tūkst. dalyvių iš įvairių šalių.
Paklaustas, kas gi varžybose buvo sunkiausia, pašnekovas sako, kad bėgimas, tačiau gal todėl, svarsto E. Pavalkis, kad tai jau paskutinė rungtis ir nuovargis daro savo.
Tačiau jį ypač džiugina artimųjų palaikymas – nė vienų varžybų nepraleido sesuo Erika, į Kopenhagą palaikyti pusbrolio atvyko Marius Pavalkis, neretai varžybas stebi ir Evaldo tėvai, draugė.
„Labai smagu, kai prie finišo esi laukiamas“, – sako sportininkas ir pripažįsta, kad iš aplinkos sulaukia išties daug palaikymo ir įkvėpimo, draugai supranta, kad prieš varžybas Evaldas nebus vakarėlyje ar iš jo turės ištrūkti anksčiau.
Žinoma, kartais sūnaus nuovargį matydamas tėtis paragina labiau mėgautis gyvenimu, atsipalaiduoti ir savęs nesprausti į rėmus, nes disciplina sportuojant ypač svarbi ir apskritai tai tampa gyvenimo būdu, tačiau Evaldas patikina, kad būtent tai jam ir teikia džiaugsmą, už treniruočių planą, nuoseklumą jis jaučiasi dėkingas ir savo treneriui.
„Stengiuosi laikytis režimo. Man labai svarbus miegas, tad nors ne visada pavyksta, bet stengiuosi miegoti 8,5–9 val.“, – kasdienybe ir įpročiais dalijasi kraštietis, pridurdamas, kad yra aiškus planas, kada valgo, sportuoja, grįžta iš treniruočių, ilsisi ir pan.
Teiraujuosi pašnekovo, ar lieka laiko kitiems pomėgiams ir ar apskritai tokių turi? Anot E. Pavalkio, jis labai mėgsta keliauti ir pernai pavyko išties daug pamatyti ir apkeliauti. Visada sugrįžtų į Ispaniją, sako Evaldas, patinka Portugalijos paplūdimiai, įspūdį paliko Madeira, Maljorka, labai draugiška šalis ir mieli žmonės Kipre. Kaip minėta, gruodį vyks varžybos Naujojoje Zelandijoje (pusė „Iron men“ distancijos), tad jis vyks ten, beliko nusipirkti bilietus. Be to, kadangi darbas neįpareigoja, tad dažnai net atostogų neima, o derindamas sportą, laisvalaikį ir darbą svečioje šalyje užsibūna ilgiau, tad ne tik varžybose sudalyvauja, bet ir pakeliauja po šalį. Viliasi, kad Naujojoje Zelandijoje pavyks pabūti apie mėnesį.
Anot pašnekovo, išankstinių nuostatų prieš varžybas jis neturi, tad svarbiausia pasimėgauti ir gerai praleisti laiką.