Savivaldybės gydytoja Edita Zubrickienė džiaugiasi galimybe dalyvauti projekte ir sako, kad tai puiki proga išsigryninti ir pasižiūrėti, kaip sistema veika, nes pačio projekto naudingumu ji net neabejoja. D. Pavalkio nuotr.
Gintarė MARTINAITIENĖ
Dar lapkritį Vyriausybė pritarė Pacientų pavėžėjimo paslaugų organizavimo ir teikimo tvarkos aprašui, kuriuo vadovausis šias paslaugas organizuosiantys valstybės ir savivaldybių įgaliotų įstaigų darbuotojai, pacientai ir gydymo įstaigos. Bandomajame pavėžėjimo projekte dalyvaus ir Šakių rajonas, tad kokių naujovių ir pokyčių gali tikėtis rajono gyventojai?
Pasak savivaldybės gydytojos Editos Zubrickienės, tai išties reikalingas projektas, tad ji džiaugiasi galimybe jame dalyvauti.
„Džiaugiamės, kad galime dalyvauti ir išsibandyti, nes dabar mums nieko mokėti nereikės. Tad projekto įgyvendinimo metu bus išsigryninta ir pasižiūrėta, kaip viskas veikia, gal reikia papildomos įrangos ar dar kažko, o paskui, įvertinus pilotinių savivaldybių rezultatus, paslauga bus paleista per visą Lietuvą“, – sakė E. Zubrickienė, kurios žiniomis, norinčių dalyvauti projekte buvo daugiau nei projektinių lėšų finansuoti.
Projekto esmė, kad sunkiau gyvenantys, vyresnio amžiaus pacientai ar tie, kuriems paslauga bus numatyta pagal tam tikras ligos indikacijas, galės būti pavėžėjami iki gydymo įstaigos ar parvežami iš jos.
„Pavėžėjimo paslauga yra iš dviejų dalių. Specializuota ir nespecializuota. Specializuota – tai kai pervežant reikalinga medikų pagalba, įranga. Tai dėl šios dalies bus dirbama su Šakių ligonine, o dėl pavėžėjimo dalies mes turėjome įgalioti įstaigą, kuri dalyvaus projekte, tai mes įgaliojome Socialinių paslaugų centrą“, – informavo savivaldybės gydytoja.
Tiesa, ji pabrėžia, kad čia kalbama ne apie patekimą pas šeimos gydytoją, bet kalbama apie antrinio ar tretinio lygio konsultacijas. Tai reiškia, kad specialistų konsultacijoms ar gydymui ligoniai galės būti atvežami ne tik vietoje, bet reikalui esant vežami į Kauno klinikas ar kitur, parvežami iš jų, kai kitos galimybės grįžti žmonės neturi. Apskritai pastebima, kad ypač iš kaimiškų vietų neretai net ir užsiregistravę pacientai pas gydytojus neatvyksta, mat neturi galimybių.
Paslauga būtų teikiama darbo dienomis ir darbo valandomis, koordinatorius priiminėtų skambučius ir vertintų, ar paslauga žmogui priklauso. Tiesa, jos reikalingumą turės pažymėti ir šeimos gydytojas ar kitas sveikatos priežiūros specialistas.
„Socialinių paslaugų centrui tai nėra visai nauja paslauga, tik ji būtų praplečiama“, – tikino E. Zubrickienė, svarsčiusi, kad šiam darbui gali reikėti ir papildomo etato.
Planuojama, kad projektas galėtų startuoti jau nuo kovo mėnesio, bandomasis laikotarpis truktų pusmetį, po to būtų vertinama, kiek ir kaip paslauga pateisino lūkesčius, ką galbūt reikėtų keisti ir tobulinti.
„Nesakom, kad ypač pradžioje nebus trukdžių, nes viskas nauja, bet tokio projekto tikrai reikėjo, o mes tam ir esame“, – optimistiškai nusiteikusi savivaldybės gydytoja.
Ji teigė, kad pirmiausiai paslaugos orientuotos į mūsų rajono pacientus, bet gali būti, kad teks pagelbėti ir kaimynams, nes veiks bendra sistema, per kurią ir bus registruojami bei koordinuojami iškvietimai. Kaip skelbiama, planuojama pasinaudoti ir buvusiu karštosios koronaviruso linijos numeriu 1808.
„Pacientų pavėžėjimo paslauga yra viena iš sveikatos reformos priemonių, kuri sudarys geresnes sąlygas naudotis specializuotomis ambulatorinėmis ir dienos sveikatos priežiūros paslaugomis, ypač rajonų savivaldybėse. Planuojama, kad tokiu būdu mažų savivaldybių gyventojai galėtų sklandžiai išspręsti apie 80 proc. sveikatos problemų arčiau namų – savo ar gretimose savivaldybėse“, – skelbia Sveikatos apsaugos ministerija.
Bandomajam pavėžėjimo paslaugų projektui įgyvendinti numatyta skirti iki 7 mln. eurų. Visoje Lietuvoje naujoji pavėžėjimo tvarka turėtų atsirasti 2024 metais.