Aklai ministerijos užmojams paklusti neketina

jakavicius sadauskas
Tiek anksčiau administracijos vadovybės pasirašytus, tiek ministerijos gautus raštus studijuojantys vicemeras Darius Jakavičius (kairėje) ir Šakių ligoninės vyriausiasis gydytojas Ignas Sadauskas svarsto, kad nors ministerija spraudžia į kampą, bet lengvai pasiduoti ir susivilioti siūlomais pinigais gal ir nereikėtų. D. Pavalkio nuotr.


Gintarė MARTINAITIENĖ

Pirmadienį aptarti vis labiau į kampą spraudžiančios sveikatos įstaigų reformos buvo sušauktas savivaldybės Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto posėdis, tačiau nesusirinkus kvorumui posėdis pervadintas tiesiog į pasitarimą ir viešai netransliuotas. Visgi, kad ir kaip susitikimas besivadintų, diskusijų, kaip elgtis ir kokius žingsnius daryti, netrūko. Tiek naujasis ligoninės vadovas, tiek savivaldybės vadovai vieningi ir aklai pagal ministerijos dūdelę šokti neketina.

Kaip žinia, Sveikatos apsaugos ministerija užsimojusi kurti sveikatos centrus, tiksliau jų kūrimą, yra nuleidusi savivaldybėms, kurios ir turi apsispręsti, kokiu principu sveikatos įstaigos dirbs toliau. Anot vicemero Dariaus Jakavičiaus, jau rugsėjo mėnesį posėdžiausiančiai savivaldybės tarybai turėtų būti parengtas sprendimo projektas, tačiau klausimų ir dvejonių kol kas vis dar daugiau nei atsakymų. Jis traukia anksčiau pasirašytus administracijos raštus ir sako, kad buvo plaukta pasroviui ir savanoriškai atsisakyta ypač svarbių paslaugų tikintis, jo žodžiais, palyginti nedidelių investicijų.

„2022 m. balandžio 8 d. pasirašytas administracijos direktoriaus raštas, ko mes atsisakome. Numatome atsisakyti stacionarinių chirurgijos ir vaikų ligų skyrių paslaugų“, – citavo D. Jakavičius ir svarstė, kad tada nelieka ir reanimacijos, o tokia ligoninė tampa visiškai nepatraukli ir tokia situacija netenkina.

„Ir ką už tai gauname? Realiai nieko. Numatomas stacionarinių ir palaikymo gydymo paslaugų gerinimas, planuojama suremontuoti 485 kv. m patalpas ligoninės pagrindinio korpuso penktame aukšte, jos būtų naudojamos ir senatvine demencija, ir Alzheimeriu sergantiems pacientams. Reikalingas gydytojas geriatras, jo parengimui reikalingas finansavimas, taip pat planuojama įsigyti 20 lovų, dirbtinės ventiliacijos aparatą paliatyviai pagalbai teikti“, – iš rašto skaitė vicemeras.

Kiek vėliau prie susitikimo prisijungusio mero Raimondo Januševičiaus pozicija panaši. Anot jo, reikia susisiekti su ministerija ir gauti daugiau paaiškinimų, pagrindimo, nes „šiandien mes parsiduodame už vieną įrenginį ir sunaikiname ligoninę“.

Esmė tokia, kad sveikatos centras gali būti kuriamas struktūriniu arba funkciniu pagrindu. Renkantis struktūrinį tiek pirminio, tiek antrinio lygio paslaugos būtų jungiamos į vieną juridinį vienetą, tad viskam vadovautų vienas vadovas. Funkcinis pagrindas remiasi įstaigų tarpusavio bendradarbiavimu, jos išlaiko savarankiškumą. Ministerija motyvuoja, kad įsteigus centrus gyventojai gaus daugiau paslaugų, kurios esą bus lengviau prieinamos, viskas veiks vieno langelio principu, o centre dirbs atvejo vadybininkas, kuris koordinuos pacientų patekimą reikalingoms paslaugoms ir pan. Visgi net ilgametę medicininę patirtį turintis tarybos narys Rimgaudas Lebedžinskas nesupranta, kaip ir kas čia pagerės, nes specialistų nepadaugės, tad ir eilės nemažės. Klausimų kyla ir valdžios atstovams, nesupranta jie koordinatoriaus ir visos reformos prasmės.

Tiesa, už ministerijos pasiūlymų slypi ir lėšos, tačiau jų įsisavinimą kol kas dar irgi gaubia migla.

Nuomonę susitikimo metu išsakė ir naujasis Šakių ligoninės vadovas Ignas Sadauskas. Anot jo, yra trys keliai.

„Pirmas yra nieko nedaryti, išvis nejudinti, neimti pinigų, nieko nestruktūrizuoti ir laukti 2025 m., kol nesudarys Ligonių kasos sutarčių dėl paslaugų. Kitas kelias – sudaryti sutartis funkciniu pagrindu per sveikatos centrą nekreipiant dėmesio į lovų mažinimą, bet pasiimant dalį lėšų ligoninei, gal 200 tūkst. eurų. Jeigu pasiimtume dar 1 mln. 100 tūkst., tai turėtume užsidaryt chirurgijos ir vaikų ligų skyrius. Tada tampame Kazlų Rūdos lygio ligonine... Trečias kelias padaryti reformą struktūriniu pagrindu – vėl tampam Kazlų Rūdos lygio... Kitas kelias – nenuleisti rankų ir kovoti, iškelti operacijų skaičių, bet reikia specialistams kažką pasiūlyti“, – mintimis dalijosi įstaigos vadovas, prabilęs ir apie tai, kad dabar pradėtos lenktynės, kurių rezultatai – kas kiek operavo, kokių paslaugų atliko – bus vertinami 2025 m. Visgi teisės nelygios, o apmokėjimo už paslaugas niuansai – ne šio straipsnio tema.

Anot I. Sadausko, mūsų ligoninė už aktyvias stacionarines paslaugas gauna 4 mln., palyginimui Jurbarkas – apie 6 mln. eurų. Visgi jis nusiteikęs kovoti, nors sutiko, kad šiuo metu operacijų atliekama mažokai.

Aušra Jakavičienė kėlė klausimus, ar apskritai mums tas sveikatos centras reikalingas ir kiek jis rajonui duos naudos, ar mes būsime pajėgūs pritraukti tuos siūlomus pinigus.

„Jeigu mes atsisakome vaikų skyriaus, chirurgijos ir sukuriame centrą, kiek ilgalaikėje perspektyvoje tai naudinga“, – svarstė tarybos narė.

Savivaldybės gydytoja Edita Zubrickienė teigė, kad procesas jau pajudėjęs, psichiatrijos dienos stacionaro plėtrai jau gauti kvietimai ir pildomos paraiškos finansavimui gauti.

„Turime užtikrinti ir psichikos dienos stacionarą, kurio iki šiol neturėjome, ir mes sutikome jį įsisteigti“, – teigė E. Zubrickienė pridūrusi, kad privaloma užtikrinti ir geriatrijos paslaugą, kurios plėtrai lėšos ir buvo nusimatytos. Jei šių paslaugų neteikia mūsų rajono įstaiga, su kitos savivaldybės gydymo įstaiga dėl šios paslaugos teikimo turėtų būti pasirašyta sutartis.

R. Lebedžinskas sako, kad ši, kaip ir daugelis kitų, reforma yra orientuota į didžiuosius miestus ir ligonines, bet ne į regionus. Jau dabar nuvežus ligonius iki Kauno klinikų kartais eilėje automobiliams tenka pralaukti keletą valandų.

„Neduok Dieve, tokia paslauga“, – sakė jis ir ragino dėti visas pastangas, kuo daugiau paslaugų išlaikyti rajone.

Medikas, tarybos narys Vaidas Balčiūnas siūlė nesumalti visko į viena ir atskirti centro kūrimą bei ligoninės paslaugas. Jis dalijosi įžvalgomis, kad be investicijų iš šalies neapsieisime, teks prisidėti prie chirurgijos išlaikymo, kaip prisidedama prie vaikų ligų skyriaus dalinio išlaikymo, tad klausimas, kiek savivaldybė pajėgi tai daryti.

Visgi reziumuojant bemaž dvi valandas trukusias diskusijas kalbėta, kad aklai ministerijos užmojams nebus paklūstama, nors, mero žodžiais, jau dabar gautas ruošinys, kad reformą sutinkame vykdyti struktūriniu pagrindu, belieka įrašyti potvarkio numerį. Kaip minėta, darkart bus bandoma kalbėtis su ministerija ir išgirsti rūpimus atsakymus į klausimus.

„Strategiškai matome gyvybingą rajoną, ne Kauno priemiestį, tad turi būti vieninga vizija dėl ligoninės išsaugojimo“, – pabrėžė meras pridūręs, kad tai ne paskutinis pasitarimas šia tema.

Susitikimo metu kalbėta ir apie tai, kad reikia dėti pastangas išsaugojant dabar dirbančius specialistus, galbūt bandyti pritraukti naujų, ieškoti bendradarbiavimo su Jurbarko ligonine galimybių ir dalį ligonių kreipti būtent pas kaimynus, o ne į Kauną, kur didžiulės eilės. Pirminio lygio įstaigų atstovės kėlė problemą, kad Šakių ligoninėje susiduriama su sunkumais registruojantis į konsultacijas, kai Jurbarke vizitui pas specialistą galima patekti, jeigu ne tą pačią, tai kitą savaitę. Tačiau savivaldybės vadovai viltis deda į naująjį vadovą ir sako, kad pokyčiai jau jaučiami.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Antra olimpiada be Lietuvos krepšinio rinktinės. Kaip vertinate?

klausimelis 07 12Edmundas iš Šakių:

Visi lietuviai krepšinį žiūri, tai ir aš stebėjau, bet įspūdžiai labai blogi, nuotaikos liūdnos. Neįsivaizduoju, kodėl yra taip, kaip yra, bet kaltinti žaidėjų neskubu. Anksčiau parsiveždavo medalius, dabar be nieko liekame – pagal mane paruošime spragos atsiranda. Kaip bebūtų, nors Lietuva ir nepateko, Olimpines žaidynes vis tiek žiūrėsiu. 

klausimelis 07 12 2

Nerijus iš Gelgaudiškio:

Olimpinio atrankos turnyro nežiūrėjau, neturėjau laiko, bet šiaip situacija seku. Liūdna, kad negavo kelialapio į Olimpines žaidynes. Jau antrąjį kartą nepatenkame, sunku vertinti, kas čia atsitiko, kokios to priežastys. Pats kadaise žaidžiau, bet mėgėjiškai, mokyklos laikais. Nors dabar ir nebežaidžiu, bet krepšinis man vis tiek yra numeris vienas – ne be reikalo vadinamas antra religija.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.