Praėjusį penktadienį vykusiame savivaldybės tarybos posėdyje, svarstant 2024 metų visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaitą, prie jos sustota ilgėliau. Įsivyravusi diskusija parodė, kad tai – ne vien formalus dokumentas, o klausimas, keliantis nerimą dėl rajono gyventojų sveikatos. Statistika nedžiuginanti: pavėluotai nustatomi onkologiniai susirgimai, kraujotakos ligos, aukštas savižudybių rodiklis bei jaunimo pažeidžiamumas, narkotikų grėsmės ir sparčiai augantis ekranų vaidmuo kasdienybėje. Skaičiai greičiausiai turėtų rodyti kryptį. Tik klausimas – ar artimiausiais metais pavyks juos pakeisti?
Ar prevencija pasiekia laiku?
Savivaldybės tarybos narys Bernardinas Petras Vainius neslėpė, kad, įsigilinus į ataskaitą, jį „suėmė rimtas nerimas“, ypač dėl prioritetinių problemų ir rodiklių. Nors jis pateikė ne vieną klausimą, labiausiai jį neramino ataskaitos rodikliai, rodantys, jog dalis onkologinių susirgimų rajone diagnozuojami pavėluotai, o tai, jo manymu, neišvengiamai lemia sudėtingesnes pasekmes. 2024 m. Šakių rajone nuo piktybinių navikų mirė 95 asmenys – mirtingumo rodiklis viršija Lietuvos vidurkį. Dokumente išskiriama, kad dažniausiai mirtys siejamos su kvėpavimo ir krūtinės ląstos organų, kasos, skrandžio, storosios žarnos, krūties vėžiu.
Šakių visuomenės sveikatos biuro (VSB) direktorius Viktoras Lebedžinskas pripažino, kad situacija sudėtinga, tačiau pateikė ir pozityvesnių skaičių, ypač prevencinių programų aprėpčių srityje. Jo pateiktais duomenimis, krūties vėžio patikrose dalyvavimas nuo 2020 m. kilo nuo 30,2 proc. iki 56,1 proc., gimdos kaklelio – nuo 35 proc. iki 57,9 proc., storosios žarnos – nuo 37,8 proc. iki 51,2 proc. Tačiau prostatos vėžio prevencijos grandis, akcentuota posėdyje, juda lėčiausiai – augimas neryškus.
Prie diskusijos prisijungęs tarybos narys Ričardas Lekavičius ragino veikti, nes jam pažįstamas vyrų abejingumas savo sveikatai. Jis pats aktyviai prisideda prie „Mėlyno kaspino brolijos“ veiklos ir viliasi, kad ateinančiais metais pavyks surengti konferenciją Šakiuose. O iki to laiko R. Lekavičius norėtų surengti susitikimus seniūnijose bendradarbiaujant su bibliotekomis. Nes, pasak jo, „žmogaus istorija paveikia labiau nei plika statistika“.
Ataskaitoje, beje, aiškiai matyti miesto ir kaimo atotrūkis – tiek onkologinių, tiek kraujotakos ligų atveju didesnė našta tenka kaimo gyventojams. Tai lemia senstanti gyventojų struktūra, ribotos galimybės pasiekti specialistus bei nepalankūs socialiniai ir ekonominiai veiksniai.
Šakių visuomenės sveikatos biuro direktorius Viktoras Lebedžinskas pripažino, kad situacija sudėtinga, tačiau pateikė ir pozityvesnių skaičių, ypač prevencinių programų aprėpčių srityje. D. Pavalkio nuotr.
Savižudybės, skiepai ir visuomenės pasirinkimai
Kita prioritetinė kryptis – savižudybių prevencija. 2024 m. Šakių rajone dėl savižudybių mirė aštuoni asmenys, visi vyrai, iš jų septyni – kaimo gyventojai. Savižudybių rodiklis savivaldybėje išlieka aukštesnis nei šalies vidurkis. Tai dar labiau išryškino taryboje kilusius pasvarstymus apie informacijos įtaką visuomenei, galimas pasekmes ir atsakomybę, kuri tenka viešai aptariant jautrias temas.
Trumpai paliesta ir vakcinų tema – pasigirdo R. Lekavičiaus pasvarstymai apie tėvų pasirinkimo laisvę bei pasitikėjimo klausimą. VSB atstovas šios diskusijos neplėtojo, tačiau ataskaita rodo, kad kai kurių skiepijimo apimčių rodikliai vis dar nesiekia rekomenduojamo lygio.
Nuo apklausų iki realių grėsmių
Diskusijoje nemažai dėmesio skirta ir jaunimo problemoms. B. P. Vainiui rūpėjo, kaip renkami duomenys ir ar jie atspindi tikrą padėtį mokyklose. V. Lebedžinskas paaiškino, kad apklausas rengia Higienos institutas, o moksleiviai atsakinėja be mokytojų ar specialistų dalyvavimo, kad būtų užtikrintas atvirumas. 2024m. buvo analizuotos 632 anketos.
Su jaunimu susijusio nerimo daug – kalbėta ne tik apie nerimą keliančią emocinę savijautą, saugumo jausmą mokyklose ar ekranų naudojimą, bet ir vėl sugrįžta prie narkotikų temos (pagal apklausą net tarp penktokų išaugęs narkotinių medžiagų vartojimas). Tarybos narys Tomas Skaizgirys ragino „nelaukti pandemijos“, nes, anot jo, tie, kurie iš šios veiklos uždirba, greitai prisitaiko prie naujovių, todėl ir prevencija turi žengti koja kojon.
VSB direktorius V. Lebedžinskas patvirtino, kad 2024 m. pabaigoje mokyklose atlikti paviršių testai pėdsakų nerodė, tačiau pridūrė svarbią detalę: „Tai, kad nerasta, dar nieko nereiškia. Naujos medžiagos atsiranda dešimtimis, o testų gamintojai nespėja paskui rinką.“ Anot jo, informacija apie naujas psichoaktyviąsias medžiagas savivaldybę pasiekia bent du kartus per mėnesį. Todėl VSB mato vieną kryptį – šviesti ir imtis dar daugiau prevencinių priemonių: į mokyklas planuojama kviesti lektorius, dar glaudžiau bendradarbiauti su Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentu, neatmetant ir atsakomybės, kurią turi prisiimti pati bendruomenė.
Posėdyje išskirta ir kita jaunimui kylanti rizika – ekranų naudojimas. VSB direktorius pažymėjo, kad kuo aukštesnė klasė, tuo mokiniai daugiau laiko praleidžia prie ekranų, neretai – keturias ir daugiau valandų per parą. Todėl svarstoma atlikti papildomą apklausą ir kartu su švietimo įstaigomis ieškoti sprendimų.
Nors ataskaita taryboje patvirtinta be didesnių kliūčių, diskusijos parodė, kad tai – kur kas daugiau nei formalumas. Ar ateities ataskaitose „raudonos zonos“ rodiklių bus mažiau, priklausys nuo to, ar šios diskusijos virs realiais ir nuosekliais sprendimais.
Arūnas iš Ringaudų:
