Šakių rajono savivaldybės Narkotikų kontrolės komisijos posėdyje, vykusiame vasario 18d., buvo siekiama į vieną visumą sudėti tai, kas paprastai matoma atskirai – policijos pranešimus, Vaiko gerovės komisijos sprendimus, mokyklų kasdienes situacijas, jaunimo elgesio tendencijas ir tėvų įsitraukimą. Nors darbotvarkėje buvo numatyti šeši klausimai, pagrindinis dėmesys sutelktas į 2025 m. statistikos analizę ir praktinius sprendimus – kokias prevencijos priemones rinktis, kad jos būtų veiksmingos? Komisijos nariai ne kartą grįžo prie minties, kad skaičiai svarbūs tik tiek, kiek jie padeda pasirinkti veikimo kryptį, o kryptis turi būti nuosekli, tęstinė ir paremta ne vien institucijų darbu, bet ir šeimos atsakomybe.
Ką rodo 2025-ieji?
Situacijos apžvalgą pristačiusi tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė Daiva Danielė pateikė aiškius skaičius – pernai įvyko aštuoni Vaiko gerovės komisijos posėdžiai (ankstesniais metais jų būdavo po šešis ar septynis). Iš policijos pernai gautas 51 pranešimas apie nepilnamečių padarytus pažeidimus, užpernai tokių buvo 43, 2023 m. – 68, 2022 m. – 44. Ypač nerimą kelia, kalbėjo D. Danielė, kad auga pakartotinių nusižengimų rodiklis – jis išaugo iki 39,2 proc. (ankstesniais metais siekė apie 30 proc.). Kitaip tariant, beveik keturi iš dešimties užfiksuotų atvejų – ne pirmą kartą padaryti pažeidimai. Komisijos nariai svarstė, kad toks rodiklis rodo aiškų signalą – vienkartiniai pokalbiai ar pavienės priemonės neduoda ilgalaikio rezultato, vadinasi, problemos priežastys slypi kur kas giliau. Pagal pažeidimų pobūdį 2025 m. aiškiai dominuoja alkoholio vartojimo ar turėjimo atvejai – jų fiksuota 12 ir tabako gaminių bei elektroninių cigarečių vartojimas – 9 atvejai. Taip pat fiksuota transporto priemonių vairavimo neturint teisės atvejų, vagysčių, viešosios tvarkos pažeidimų, net melagingų iškvietimų ir fizinio skausmo sukėlimo epizodų. D. Danielė akcentavo, kad stebimas ir didėjantis pranešimų skaičius apie nepilnamečių rūkymą, alkoholio ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimą. Nors 2025 m. buvo skirtos minimalios priežiūros priemonės, pats jų paskyrimas, pasak komisijos narių, dar nereiškia sprendimo, nes esminis klausimas, kas vyksta toliau: ar šeima priima siūlomą pagalbą ir ar vaikui sudaromos realios galimybės rinktis kitokį, saugesnį kelią. Posėdyje pabrėžta, kad dalis statistikos augimo gali būti susijusi ne tik su blogėjančia situacija, bet ir su aktyvesniu institucijų bei mokyklų bendradarbiavimu, didesniu visuomenės informuotumu ir reagavimu į rizikos elgesį. Kitaip tariant, daugiau pranešimų reiškia ir mažiau nutylėjimo. Vis dėlto komisija pripažino, kad pati problema – alkoholis, rūkymas, veipai ar rizikingas vairavimas – išlieka aktuali.
Situacijos apžvalgą pristačiusi tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė Daiva Danielė (dešinėje) pateikė praėjusių metų statistinius duomenis ir atkreipė dėmesį, kad didėja pakartotinių nusižengimų rodiklis. D. Pavalkio nuotr.
Kontrolė ar prevencija – kur investuoti, kad veiktų
Antra posėdžio dalis buvo skirta sprendimų paieškoms. Mokykloms perduota rekomendacija dar šiais metais įsirengti elektroninių cigarečių detektorius. Ši priemonė turėtų padėti spręsti kasdienes problemas, ypač tais atvejais, kai rūkymas persikelia į sunkiau kontroliuojamas mokyklų erdves. Komisijos pirmininkė Gerda Dobrovolskytė užvedė diskusiją ir apie paviršių testavimą dėl narkotinių medžiagų pėdsakų, nes kyla abejonių dėl tokio testavimo tikslo, teisinių ir metodinių aspektų, taip pat ir dėl to, koks yra santykis tarp testavimo kainos ir jo efektyvumo.
„Jei testas rodo pėdsakus, ką darome toliau? O jei nerodo, tai ar tikrai reiškia, kad problemos nėra?“ – beveik retoriškai klausė savivaldybės sveikatos reikalų koordinatorė Edita Zubrickienė ir dalijosi kitų šalies miestų bei užsienio šalių patirtimis. Natūraliai nuskambėjo ir komisijos narių mintis, jog būtų prasmingiau lėšas, kurias „suvalgo“ testavimas, nukreipti į apsaugą, kameras, detektorius ar, dar svarbiau, į vaikų užimtumą ir ugdymą. Prieš porą metų vienas toks testas kainuodavo apie 15 eurų.
Diskusijoje nuskambėjo ir daugiau prasmingų pasvarstymų apie tai, kad vien kontrolės priemonėmis situacijos nepakeisi. Komisijos narė Ilona Šeflerienė keliskart atkreipė dėmesį, kad viską vaikai atsineša iš šeimos, iš tėvų pavyzdžio, todėl būtinas ir jų įsitraukimas bei atsakomybė.
„Deja, dalis tėvų patys rūko, dalis – neigia, kad jų vaikas ką nors negero galėtų padaryti, o dauguma išvis paprasčiausiai neateina net į susirinkimus ar prevencinius susitikimus“, – kalbėjo ji.
Komisija pabrėžė, kad prevencija neturi virsti pamokslu – tradicines paskaitas siūloma papildyti jaunimui artimesnėmis formomis, daugiau remtis dialogu. Taip pat svarstoma kviesti sporto, muzikos ar kitų sričių lyderius – tuos, kurie jaunimui yra autoritetai, galintys suprantamai kalbėti apie atsakomybę ir sveikus pasirinkimus. Taip pat nutarta daugiau dėmesio skirti paties jaunimo įtraukimui į prevencines veiklas, pasitelkiant Jaunimo reikalų tarybos galimybes ir instrumentus. O žvelgiant į ateitį, aiškiai įvardytas ir 2026 metų finansavimo poreikis. Komisijos pirmininkė G. Dobrovolskytė pažymėjo, kad pagrindiniu prioritetu išlieka prevencinis švietimas, todėl planuojama prašyti 5 tūkst. eurų prevencinėms veikloms, siekiant užtikrinti nuoseklų ir koordinuotą prevencijos procesą.
Arūnas iš Ringaudų:
