Vėjaraupiai – pavojinga infekcija

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras ragina tėvus, švietimo ir ugdymo įstaigų darbuotojus ir žiniasklaidą griauti mitus ir pasirūpinti šios ūmios virusinės ligos prevencija, nes vėjaraupiai yra viena dažniausių vaikų infekcinių ligų. Pernai Lietuvoje buvo registruoti 12 698 šios ligos atvejai iš jų net 12 120 susirgimų buvo diagnozuota vaikams iki 18 metų amžiaus.

Vėjaraupiai pasireiškia karščiavimu, pūsleliniu odos ir gleivinių bėrimu. Ši liga paprastai prasideda nespecifiniais požymiais – karščiavimu ir silpnumu. Virusas plinta oro-lašeliniu keliu, kai sergantysis kosti, čiaudo, kalba arba tiesioginio kontakto metu per odą, liečiant bėrimus. Vėjaraupiais dažniausiai sergama vaikystėje. Suaugę žmonės vėjaraupiais serga daug sunkiau, nes komplikacijų išsivystymo rizika suaugusiems, sergantiems šia liga, yra daug kartų didesnė nei vaikams. Vėjaraupių infekcija itin pavojinga kūdikiams ir nėščioms moterims bei tiems, kurių imunitetas yra nusilpęs.

Pasak Marijampolės visuomenės sveikatos centro vyr. specialistės ryšiams su visuomene Daivos Klimavičienės, nuo vėjaraupių rekomenduojama skiepytis visiems anksčiau nesirgusiems asmenims, nuo vienerių metų amžiaus. Skiepai nuo vėjaraupių kol kas nėra apmokami iš valstybės lėšų, todėl tėveliai, norintys paskiepyti savo vaikučius, turi patys susimokėti. Vaikams iki 12 m. amžiaus skiriama viena vakcinos dozė, vyresniems nei 12 m. ir suaugusiesiems rekomenduojamos dvi vakcinos dozės. Vis dar gajus mitas, kad vėjaraupiais geriau persirgti nei skiepytis, tačiau ir persirgus išlieka tikimybė susirgti antrąjį kartą. Tuomet vaikas gali susirgti juostine pūsleline. Išvengti šios ligos galima pasiskiepijus vakcina, kuri apsaugo nuo įprastinės klinikinės vėjaraupių eigos.
 
Tiesa ir mitai apie vėjaraupius:

1. Mano vaikas gali ir nesusirgti vėjaraupiais.
Netiesa. Ši infekcija tokia laki, kad beveik visa visuomenė ja perserga. Kuo vyresnis vaikas suserga, tuo sunkesnė yra ligos eiga
2. Vėjaraupiai – labai paprasta vaikiška liga.
Netiesa. Visų pirma, dėl šios ligos vaikas ilgai turi būti namuose (apie 10 dienų), o tai labai sutrikdo šeimos socialinį gyvenimą. Kita vertus, liga gali komplikuotis į odos infekciją (gali likti randai), plaučių uždegimą, centrinės nervų sistemos sutrikimus (pažeidžiamos smegenėlės, sutrinka eisena, gali būti insulto priežastis).
3. Jei vaikas serga vėjaraupiais, tai tik mūsų asmeninė problema.
Netiesa. Šeima nukenčia nuo infekcijos dėl izoliacijos, vaikas apie 10 dienų kenčia varginančius ligos simptomus. Jūs galite užkrėsti šalia gyvenančią nėščiąją, suaugusįjį, kuris dar nepersirgo, arba vaiką, kurio imuninė sistema silpna – o šiems asmenims ligos eiga gali būti ypač sunki.
4. Jei vaikas sirgo vėjaraupiais natūraliai, tai antrą kartą jau nebesusirgs.
Netiesa. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad apie 15% asmenų, persirgusių vėjaraupiais natūraliai, imunitetas nesusidaro. Todėl jiems išlieka rizika susirgti vėjaraupiais antrą kartą.
5. Vakcina nuo vėjaraupių nėra pakankamai ištirta.
Netiesa. Tai viena labiausiai ištirtų vakcinų, kurios klinikinių tyrimų patirtis siekia 25m. trukmę.
6. Vakcina nuo vėjaraupių nėra efektyvi.
Netiesa. Nėra efektyvesnės priemonės kaip skiepijimas. Vakcinos efektyvumas siekia 88%-90%, o kol kas efektyvesnės apsaugos nėra.
7. Vėjaraupiais geriau persirgti natūraliai.
Persirgus vėjaraupiais natūraliai, virusas visą gyvenimą išlieka nerviniuose ganglijuose (mazguose) ir bet kada gyvenime gali pasireikšti kita liga – juostine pūsleline. Tai labai skausminga ir sunkiai pasiduodanti gydymui liga. Paskiepijus virusas ganglijuose neapsigyvena, todėl rizika susirgti juostine pūsleline yra labai maža.
8. Pasaulyje nėra skiepijama nuo vėjaraupių.
Netiesa. Nemažai šalių šią vakciną turi įtraukę į savo kalendorius ir ją kompensuoja valstybė. Prieš keletą metų dar užtekdavo skiepyti viena vakcinos doze, tačiau, didėjant skiepijimo apimtims, vėliau sutinkamas natūralsu virusas ir todėl paskutinėse gydytojų rekomendacijos jau rekomenduojama įskiepyti dvi šios vakcinos dozes, kad  būtų užtikrinta maksimali apsauga.

„Draugo“ inf.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Kaip vertinate seimūno G. Surplio idėją liepos pirmąjį šeštadienį paskelbti Giminių diena?

klausimelis 06 11Irena iš Lukšių:

Manau, kad tolstančius giminaičius vargu ar kas begali suartinti, bet gal į naudą būtų. Galbūt pirmais metais ir neprigytų, bet ilgainiui taptų sava, žmonės kaip per kokias Jonines susieitų. Dabar tikrai daromės kaip robotukai – bėgi, bėgi... Pas mus aplinkoje silpnėja giminių ryšiai, net nežinau, kas dėl to kaltas, gal kompiuteriai, naujos technologijos. Žmonės pavargę, kažkas tikrai ne taip darosi. 

klausimelis 06 11 2

Antanas iš Šakių:

Teigiamai, šventės visada smagu. Nežinau, kaip ji galėtų būti švenčiama, manau, nuo giminių skaičiaus priklauso – turiu draugų, kur daug giminių, jie užsisako sodybas, šventė ne vienos dienos išeina. Aš nelabai daug giminių turiu, mažame rate išsitenkam, o ir šiaip, senas jau, nelabai kam įdomus... Manau, tokios progos gali svarbiomis tapti. Anksčiau kitaip būdavo, o dabar žmonės tolsta, kraustosi į užsienį jaunimas. Liūdna labai dėl to.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.