Apie visuotinę pamoką ir ne tik...

Pirmadienio rytą ir rajono mokyklos pradėjo nuo nuotolinės visuotinės istorijos pamokos, skirtos Ukrainai. Pasak Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo Dariaus Aštrausko, raginimai jungtis buvo išsiuntinėti visoms rajono ugdymo įstaigoms. Visgi palaikymo kontekste vis labiau ryškėja ir agresijos, ypač prieš vaikus, apraiškos.
 
Pamokos metu istorijos mokytojas Audrius Jurgelevičius sklaidė pastaruoju metu dažniausiai girdimus melus apie Ukrainą. Jis sakė, kad šios pamokos temos nėra jokioje programoje, ją padiktavo pats gyvenimas, tai yra karas Ukrainoje.
 
Per pamoką pedagogas vaikams papasakojo apie šios valstybės šimtmečių istoriją, valstybingumo šaknis, dekonstravo istorijos klastotes.

„Ukrainoje gyvenantys žmonės, ukrainiečiai, yra atskira, savarankiška tauta ir jie nėra rusai. Ukrainiečiai daugiau kaip tūkstantį metų patys kuria savo istoriją, patys kuria savo valstybę ir jei jie patys ją sukūrė, jie neturi niekam būti dėkingi, kad turi valstybę. Jie niekam nėra skolingi už savo valstybę ir niekas neturi teisės jos atimti“, – vesdamas Ukrainos istorijos pamoką kalbėjo mokytojas A. Jurgelevičius.

Pamoka apie Ukrainą tiesiogiai ar vėliau pirmadienį buvo peržiūrėta 30 tūkst. kartų. Kiek konkrečių klasių ir mokyklų jungėsi rajone, nefiksuota.

Įvairių palaikymo akcijų Ukrainai tikrai ne viena, tačiau greta gražių dalykų šiomis dienomis viešojoje erdvėje girdisi vis daugiau nerimo dėl rusakalbių vaikų žeminimo, įžeidinėjimų, prieš juos nukreiptos agresijos ir kaltinimų, susijusių su įvykiais Ukrainoje. Specialistai įspėja, kad labai svarbu, jog suaugę neliktų abejingi tokioms patyčioms ir nedelsdami jas stabdytų. Į mokyklų bendruomenes tuo pačiu klausimu šią savaitę kreipėsi ir švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. Paramos vaikams centro psichologai rekomenduoja, kaip derėtų elgtis suaugusiems, ir informuoja, kad pirmiausiai reikėtų atskirti ir įvardinti, jog agresorius yra Rusijos prezidentas, bet ne mūsų ar kitose šalyse gyvenantys rusai. Psichologai sako, jog svarbu atkreipti dėmesį, kaip apie karą kalba suaugusieji, nes vaikai viską girdi. Patariama padėti vaikams suprasti, kaip šiomis dienomis jaučiasi, ką galvoja šalia mūsų gyvenantys rusai.

„Daugelis jų yra išsigandę, bijo ir nerimauja dėl karo Ukrainoje, išgyvena dėl ten žūstančių žmonių, nepriklausomai kokia jų tautybė”, – rašoma pranešime ir atkreipiamas dėmesys, kad patyčias turi stabdyti suaugę.

„Draugo“ inf.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar kalba tebėra svarbi mūsų tapatybės dalis?

klausimelis 06 02Ingrida iš Šakių:

Turime didžiuotis, jog kalbame ta kalba, kuri pati archajiškiausia. Svarbu, kad mūsų vis dar yra tiek, jog šia kalba kalbama. Galvodama apie lietuvių kalbos kitimą, pritariu vienos kalbininkės minčiai, kad kalba turi išlikti gyva. Nereikia bijoti tų dalykų, kurie į ją įsiterpia, tačiau visada privalome laikytis tvirto pagrindo, kuris mums įdiegtas – to, kas yra iš motinos lūpų atėję, iš mūsų pasakų... Būtent tą pagrindą ir turime išlaikyti. Aš savo identitetą matau tik per savo gimtąją kalbą. 

klausimelis 06 02 2

Kristina iš Zanavykų kaimo:

Lietuviai be lietuvių kalbos tiesiog neįsivaizduojama. Kalba man prigimtinis dalykas. Nors sakoma, kad mokėti daugiau kalbų vertinga, man lietuvių kalba – tai šaknys ir privilegija jomis naudotis. Bijau dėl mūsų kalbos ateities. Suprantu, kad kitimo neišvengsi, bet, anglicizmų, barbarizmų tikrai per daug... Savo tapatybę sieju su lietuvių kalba, užsienyje nepraleidžiu progos apie savo šalį, kalbą papasakoti, pataisyti, jei kas Lietuvą maišo su Latvija...

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.