Penktadienį į gyvą pasitarimą rinkosi rajono ugdymo įstaigų vadovai. Išklausę svečių pasisakymų, mokyklų direktoriai daugiausiai kalbėjo apie tai, kaip sekasi tvarkytis su patyčiomis, kaip dirba vaiko gerovės komisijos. Kokie darbai šiuo klausimu mokyklose vyksta, vadovų klausė vicemeras Darius Jakavičius ir Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Darius Aštrauskas.

Pasak D. Jakavičiaus, norisi žinoti, kas konkrečiai mokyklose daroma dėl probleminių vaikų, patyčių klausimais, nes kartais, kai elgesio ir kitos problemos išlenda vyresnėse klasėse, jos be nustebimo palydimos replikomis – ai, mes žinojome...

Vicemerą papildydamas Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas teigė: „Mokyklose tikrai situacija nėra gera, kartais reikia ir kitų institucijų įsikišimo“, tad prašė kiekvieno susirinkime dalyvavusio mokyklos vadovo pristatyti, kokios mokyklose vykdomos prevencinės, socialinės, emocinės ugdymo programos, kaip konkrečiai sprendžiamos kylančios problemos. Daugelis vardijo konkrečius, daugiausiai tuos pačius prevencinių programų pavadinimus ir sakė, kad vaiko gerovės komisija renkasi reguliariai, o atsižvelgiant į poreikį – tiek, kiek reikia. Daugmaž visas problemas, anot įstaigų vadovų, pavyksta išsispręsti viduje. Ne vienas minėjo ir tai, kad rezultatus garantuoja tik bendras tėvų ir pedagogų darbas, nes vienas pedagogas lauke – ne karys. Visgi, pripažino Kidulių pagrindinės mokyklos direktorius Robertas Sakas, kai kurie tėvai į savo atžalų auklėjimą įsitraukia ypač sunkiai, jau nekalbant apie ugdymą, tad programos programomis, sakė jis, bet gyvenimas gyvenimu.

„Jeigu atėjęs tėvelis pasako, kad, direktoriau, darykit, ką norit, ką jūs išauklėsit, išugdysit, toks jis ir bus. Jeigu aš ką pasakysiu, tiesiog gausiu į dūdą... Tokių atvejų ne vienas“, – pasakojo R. Sakas ir akcentavo, kad problemų sprendime norėtųsi kur kas aktyvesnio tėvų įsitraukimo.

Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazijos direktorius Romas Eikevičius pripažino, kad su vienu iš mokinių bendrą kalbą rasti itin sunku, nors berniukas svajoja apie profesinę mokyklą, tačiau faktiškai išvis nelanko pamokų, o jeigu ir ateina, tai tik į kūno kultūros pamoką. Visgi, pusiau juokais, pusiau rimtai direktorius aiškino, jog mokinys nuo ateinančios savaitės žadėjo praverti mokyklos duris... Jis į kontaktą neina ir su gimnazijos vadovu, dažnai įvairūs prašymai pasikalbėti palydimi įvairiausiomis pirštų kombinacijomis.

Kad mokykloje situacija įvairi, sutiko ir „Šaltinio“ specialiojo ugdymo centro direktorė Birutė Navikienė, kurios vadovaujamoje įstaigoje nemažai vaikų susirenka ne tik iš šeimų, bet ir iš globos įstaigų. Norint rezultatų sprendžiant elgesio problemas, svarstė ji, reikia daug laiko, kantrybės ir greito rezultato tikėtis tikrai neverta.

Šakių lopšelio-darželio „Berželis“ direktorės pavaduotoja ugdymui Dovilė Kazakauskienė pastebėjo, kad daugėja specialiųjų poreikių vaikų ne dėl gebėjimų, bet dėl emocijų. Kad dveji karantininiai metai išbalansavo moksleivių emocijas, pastebėjo ir Sintautų pagrindinės mokyklos direktorius Romualdas Vadluga. Jis pasidžiaugė, kad kolektyvo nariai noriai praveria jo kabineto duris, klausia, tariasi ir kartu ieško sprendimų. R. Sako pastebėjimu, daugėja patyčių elektroninėje erdvėje, bet bent kol kas pavyksta problemas išspręsti vietoje, pasidžiaugė, kad mokykloje yra dirbantis psichologas, nes tokį specialistą kol kas turi ne visos ugdymo įstaigos.

Susitikimo metu, kaip jau įprasta, trumpai aptartas darbas su ukrainiečiais vaikais, manoma, kad per vasarą jų rajone padaugės. Šiuo metu ugdymo įstaigose yra 89 ukrainiečių vaikai, tačiau iš viso rajone jų yra apie 120, tik ne visi lanko ugdymo įstaigas. Visgi nors ukrainiečiai savo šalyje mokslo metus įpratę baigti gerokai anksčiau, jiems išlygų daroma nebus – čia  mokslo metus jie baigs kartus su visais – apie birželio vidurį.

Susitikimo metu aptarti ir kiti darbiniai klausimai, tarp kurių artėjantys egzaminai, svarstymai nuo kitų metų panaikinti mokinių atsiskaitymą grynaisiai pinigais ir kiti.