Prieš savaitę vykusiame Šakių rajono švietimo įstaigų vadovų pasitarime vienas iš daugiausia diskusijų sukėlusių klausimų buvo reagavimo į mokinių psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą algoritmų keitimas. Mokyklas el. paštu iš savivaldybės pasiekęs naujasis aprašas, dar turėsiantis būti patvirtintas mero potvarkiu, švietimo bendruomenei buvo pristatytas be platesnių diskusijų ir, kaip sako patys vadovai, be įprasto įsiklausymo į jų patirtis. Todėl natūraliai pasigirdo klausimai: jei ankstesnis modelis puikiai veikė, kodėl jis keičiamas?
Veikė, nes buvo kuriama kartu
Iki šiol galiojęs reagavimo algoritmas atsirado prieš porą metų, o kuriant jį į procesą įsitraukė ir pačios mokyklos su pasiūlymais, pasidalindamos realiomis situacijomis ir praktinėmis patirtimis.
„Tas bendras darbas tada ir virto aiškiu, lengvai taikomu algoritmu. Jis mums puikiai veikė – visi žinojo savo vaidmenį, o atsakomybės buvo pasidalytos. Svarbus buvo policijos įsitraukimas, greita reakcija ir net pats pareigūnų buvimas veikė kaip prevencinė priemonė“, – sako Šakių „Varpo“ mokyklos direktorius Mindaugas Venckūnas, tądien turėjęs daugiausiai klausimų, į kuriuos, deja, konkrečių atsakymų nesulaukė. Jam antrino, garsiai replikavo ir kolegos, tikindami, kad jau porą metų, pradėjus taikyti šį modelį, pažeidimų mokyklose mažėjo.
Savivaldybės atstovai (iš kairės) Daiva Danielė, Darius Aštrauskas, Egidijus Peleckis teigė, kad policijai mažinant įsitraukimą, mokykloms teks ieškoti naujų bendradarbiavimo galimybių su Marijampolės komisariatu ir vaiko teisių specialistais. D. Pavalkio nuotr.
Pokytis kaip iš giedro dangaus
Mokyklų atstovai jau spėję pasigilinti, kuo naujasis algoritmas skiriasi nuo anksčiau galiojusio, sako, kad keičiasi ne tiek patys veiksmai, kiek atsakomybės padalijimas. Anksčiau ji buvo dalijama tarp mokyklos, policijos ir kitų institucijų, dabar, kaip garsiai pasitarimo metu replikavo Panemunių mokyklos-daugiafunkcio centro direktorė Lilija Liutvinienė, „vėl viskas paliekama mokyklai“. Policijos vaidmuo pagal naują algoritmą taip pat menksta – iš aktyvaus partnerio ji tampa labiau epizodiniu dalyviu. Vietoje aiškių, konkrečiais veiksmais paremtų scenarijų naujame algoritme didesnis dėmesys skiriamas pokalbiams ir prevencijai, o sprendimų priėmimas dažniau paliekamas pačiai mokyklai. Būtent šie pokyčiai švietimo bendruomenėje ir kėlė daugiausiai abejonių – ar nebus tik blogiau?
Pasak savivaldybės vicemero Egidijaus Peleckio, situacija pasikeitė tada, kai ėmė keistis institucinis požiūris. Jis pripažįsta, kad svarbų vaidmenį čia suvaidino ir policijos vadovo išėjimas iš pareigų.
„Dabar policija šiuo klausimu braukia tam tikrą raudoną liniją ir stengiasi atsiriboti nuo švietimo įstaigų“, – teigia vicemeras ir priduria, kad pats algoritmas nėra iš esmės naujas – „jis tik pakoreguotas, pritaikytas prie naujų teisinių nuostatų“. Tačiau realybėje, panašu, tai reiškia pasikeitusį atsakomybių balansą.
„Stengsimės bendrauti tiesiogiai su Marijampolės komisariatu, nes konkrečių linijų užbraukimas nėra nei mums, nei mokykloms naudingas“, – kalbėjo vicemeras. O savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Darius Aštrauskas patikslino, kad iš tiesų poreikis keisti iki tol galiojusį reagavimo modelį mokyklose atsirado po konkretaus atvejo, kai pagal senąjį aprašą surinkti duomenys – protokolai, mokinio prisipažinimas ir kita medžiaga – buvo perduoti policijai, tačiau ši juos grąžino atgal į mokyklą, atsisakydama pradėti tyrimą. Jis, kaip ir vicemeras, sako, kad, pasikeitus policijos vadovybei, kartu pasikeitė ir požiūris į panašius atvejus.
Pasiteiravus apie galimą policijos siekį mažiau įsitraukti ir būsimus algoritmo Šakiuose pasikeitimus, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio viršininkė Ieva Petrulevičienė teigė, kad „minėtame švietimo įstaigų vadovų pasitarime Marijampolės aps. VPK Šakių rajono policijos komisariato atstovai nebuvo kviesti dalyvauti, todėl informacijos apie minimą pristatymą ir rengiamus pakeitimus neturi“.
Mokyti ar tirti – kur baigiasi mokyklos ribos?
Vis dėlto mokyklų bendruomenė pokytį vertina kritiškai. Mokyklos vadovai stebisi, kad informaciją apie pasikeitimus jie gavo kone vadovų pasitarimo išvakarėse.
„Niekas su mumis nesitarė, neprašė nuomonės – tiesiog atsiuntė susipažinti“, – komentavo L. Liutvinienė.
Kadangi naujasis algoritmas atsakomybes daugiau perleidžia mokykloms, jų vadovams ar įgaliotiems asmenims, M. Venckūnas retoriškai klausė: „Tai reiškia, kad aš turėsiu nustatyti, kas ir ką vartojo, su kuo ir panašiai?“ Jo pavaduotoja ugdymui Inta Sakienė naujo algoritmo aprašyme pasigedo ne tik aiškumo, bet ir praktinio pritaikomumo: „Tai labiau teorinis modelis, o realiose situacijose reikia labai konkrečių sprendimų čia ir dabar. Be to, ten randame atsiradusią legalių ir nelegalių psichoaktyviųjų medžiagų sąvoką. Mokyklos aplinkoje toks skirstymas mažų mažiausiai kelia abejonių, nes visi mokiniai yra nepilnamečiai, todėl mokykloje jokios psichoaktyviosios medžiagos negali būti laikomos legaliomis.“
„Mokykla turi mokyti. Dabar, taip išeina, mums reikia dar ir auklėti, ir gaudyti, ir fiksuoti. Tai kada mums tuos vaikus mokyti?“ – pratęsdamas kolegės mintis vėl retoriškai klausė M. Venckūnas.
Nors naujasis algoritmas dar nepatvirtintas, jo kryptis jau aiški, kaip ir rajono mokyklų vertinimai. Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas D. Aštrauskas tikina, kad į kai kurias pastabas dar gali būti atsižvelgta, tačiau esminių pokyčių tikėtis neverta. Akivaizdu, kad ši situacija atskleidžia ne tik vieno dokumento korekcijas, bet ir platesnę problemą – sprendimų priėmimą be dialogo su tais, kuriems teks juos įgyvendinti kasdien.
Arūnas iš Ringaudų:
