Praėjusį trečiadienį Gelgaudiškio kultūros salėje paminėtas Gelgaudiškio „Šaltinio“ ugdymo centro 60-metis. Žmogui, kaip kalbėjo įstaigos vadovė Genė Žilinskienė, tai brandos, sukauptos patirties ir išminties laikas, įstaigai – tai šeši dešimtmečiai nuolatinio augimo, ieškojimų, o svarbiausia – atsidavimo žmogui ir bendruomenei laikotarpis. Svarbiausia, kad keičiantis laikmečiams, švietimo sistemoms ši įstaiga ne tik išliko, bet ir išaugo įprastus rėmus ne tik rajone, bet ir regione tapo daugiafunkciu švietimo pagalbos, konsultavimo ir socialines paslaugas teikiančiu centru.
„Šaltinio“ kelias prasidėjo dar 1961 m., kai Amerikos lietuvių iniciatyva dvaro rūmuose buvo atidaryta vaikų prieglauda, o 1966 m. čia buvo įkurta pagrindinė mokykla-internatas, skirtas ugdyti intelekto sutrikimų turinčius vaikus.
„Pradėjusi kelionę prieš šešis dešimtmečius, ši įstaiga ne kartą keitėsi, prisitaikė ir modernėjo. Keitėsi kartos, metodikos ir technologijos, tačiau vienas dalykas išliko nepakitęs – mūsų įsipareigojimas kurti saugią, priimančią ir kiekvieno individualumą puoselėjančią bendruomenę“, – prieš gausų svečių būrį kalbėjo „Šaltinio“ direktorė G. Žilinskienė.
Ji dėkojo kiekvienam, prisidėjusiam prie įstaigos augimo, kūrusiems ir lipdžiusiems įstaigos pamatus. Didžiausia vertybe vadino čia dirbančius žmones, nes būtent jie kasdien būna atrama tiems, kuriems reikia atidesnės priežiūros ir dėmesio. Šiuo metu „Šaltinyje“ dirba 72 darbuotojai, centre veikia keturi skyriai, atspindintys platų įstaigos veiklos spektrą.
Pavyzdžiui, konsultavimo skyriaus funkcija – konsultuoti regionines ugdymo įstaigas ir padėti šalyje įgyvendinti įtraukųjį ugdymą. Aptarnaujamas ne tik Šakių rajonas, bet ir Pagėgių, Tauragės, Raseinių, Jurbarko, Vilkaviškio, Kazlų Rūdos, Marijampolės ir Kalvarijos savivaldybės. „Šaltinyje“ ugdomi specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai nuo trejų iki 21-erių metų. Įstaiga užtikrina ir suaugusių neįgalių asmenų socialinę globą ir užimtumą, ugdo gyvenimo ir darbinius įgūdžius, dienos užimtumo centrą šiuo metu lanko 12 lankytojų. Pastaraisiais metais būtent socialinėje srityje žengtas nemažas žingsnis plėtros link, nes be socialinių dirbtuvių Gelgaudiškyje atidaryti ir pirmieji rajone grupinio gyvenimo namai, kurių administravimas patikėtas „Šaltinio“ ugdymo centrui. Visgi kad ir kokia veikla bevyktų, svarbiausia nepriklausomai nuo žmogaus galimybių gauti jo poreikius atliepiančią pagalbą.
Į prisiminimus renginio metu leidosi ir buvusi ilgametė „Šaltinio“ vadovė Birutė Navikienė, atviravusi, jog jausmas toks, it grįžus į šeimą. Juk įstaigai atiduota tiek daug – ji čia dirbo 41-erius metus, iš jų du dešimtmečius vadovavo. Ji – ketvirtoji įstaigos vadovė, o G. Žilinskienė yra penktoji.
„Tuo, kuo šiandien yra „Šaltinis“, jis netapo staiga toks. Visi vadovai su tuo metu dirbančiais kolektyvais statė, mąstė, kūrė mokyklą. Ir šiandien, pavyzdžiui, užeidami į bendrabutį žinome, kad tai direktoriaus Kazio Marozo nuopelnas. Jis dėjo visą dūšią, kad mokykla turėtų savo nuosavus gyvenamuosius namus. Nijolė Janonytė dirbo neilgai, bet pakeitė mūsų nuomonę ir požiūrį į neįgalius vaikus. Tarybiniais metais jis buvo ne toks. Ji suvokė, kad negalima apsiriboti vien ugdymu, kad reikia plėsti galias, drąsiai pasinėrė į profesinio rengimo grupių kūrimą, įkūrė ir dvi globos grupes“, – apie buvusius pirmtakus kalbėjo B. Navikienė.
Ir išties daugybę kartų renginio metu skambėjo tokie apibūdinimai, kad įstaiga it namai, kolektyvas it šeima, kurio centre – žmogus, tiek čia dirbantis, tiek tas, kuriam centro pagalba reikalinga.
Sunku suskaičiuoti tą dieną į sceną lipusius ir sveikinimo žodžius skyrusius. Per tiek metų „Šaltinis“ aplink save subūrė didžiulį bičiulių, kolegų būrį, dėmesį skyrė Seimo narys Darius Jakavičius, gausi rajono vadovų delegacija, pasidžiaugusi, kad įvairias pertvarkas atlaikiusi ir eilinės įstaigos rėmus išaugusi organizacija gyvuoja būtent mūsų krašte ir yra atrama tiek švietimo bendruomenei, tiek šeimoms, kurios augina kitokius vaikus, tiek ir tvirtas partneris savo bendruomenėje. Žinoma, kaip sutiko viena iš mamų, vis dar gajus visuomenės požiūris, tačiau svarbiausia, kalbėjo ji, vaiko, o ne asmeniniai interesai. Tai, kad ji pasirinko savo vaiką leisti būtent į „Šaltinį“, įvardijo pačiu geriausiu savo sprendimu.
Tad liejosi linkėjimai ir toliau augti, drąsiai svajoti apie plėtrą, kad susitikus dar po penkerių metų būtų galima kalbėti apie naujas veiklas ir naujus pasiekimus.
Dainius iš Išdagų:
