
Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ir aplinkosaugos pareigūnai gyventojams primena, kad yra draudžiama sugrėbtas žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės augalinės kilmės atliekų krūvas deginti miestuose ir miesteliuose, miške, aukštapelkėse, durpingose vietose ar vietovėse, esančiose arčiau kaip 100 metrų nuo miško. Draudžiama deginti nenupjautą žolę ir ražienas, nes liepsnos gali persimesti į miškus, gyventojų sodybas, o tokių gaisrų pasekmės dažnai būna neprognozuojamos ir skaudžios. Su ugnimi reikia elgtis atsargiai: nemėtyti degančių degtukų ir neužgesintų nuorūkų. Augalinės kilmės atliekas deginkite tik sugrėbtas (surinktas) į krūvas ir ne arčiau kaip 30 metrų nuo pastatų. Tačiau atminkite, jog pats draugiškiausias aplinkai šių atliekų tvarkymo būdas yra kompostavimas.
Pareigūnai pabrėžia, kad už nustatytos tvarkos nesilaikymą ir užfiksuotus pažeidimus bei žalą gamtai numatytos gana solidžios baudos. Sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimas, pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus, užtraukia baudą piliečiams nuo 28 iki 231 euro, o pareigūnams – nuo 57 iki 289 eurų.
Ražienų, taip pat nenupjautų ir nesugrėbtų žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimas gyventojams gali kainuoti taip pat labai brangiai,- gyventojams numatyta bauda nuo 57 iki 289 eurų, o pareigūnams – nuo 115 iki 347 eurų. Durpynų ir durpingų pievų deginimas užtraukia baudą nuo 86 iki 231 euro. Už atliekų deginimą, nesilaikant įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų atmosferos apsaugos reikalavimų, gyventojams numatyta bauda nuo 28 iki 57 eurų, o pareigūnams – nuo 57 iki 115 eurų. Kartu su administracine bauda skaičiuojama ir gamtai padaryta žala, kuri deginant ražienas yra nuo 5 eurų, o deginant pievas - nuo 8 eurų už arą. Beje, ūkininkai, degindami pavasarinę žolę, rizikuoja netekti Europos Sąjungos išmokų.
„Draugo“ inf.