Gaisrų stebėjimo sistema veikia be priekaištų

pratybos2Rita PLAUŠINAITYTĖ
 
Pasidėjus vasarai ir šylant orams didėja gaisrų pavojus miškuose. Jiems stebėti mūsų rajone dar 2010 m. buvo įdiegta moderni antžeminė automatinė miško gaisrų stebėjimo sistema. Praėjusį ketvirtadienį Lekėčiuose įsikūrusioje centrinėje miško gaisrų stebėjimo būstinėje buvo tikrinama, kaip sistema veikia.
 
Nuotr. Dabar urėdijoje yra trys gelbėtojų komandos. Viena pagrindinė, pasiruošusi išvykti vos tik gauna signalą apie gaisrą, bei budi dvi rezervinės komandos.
 
Supažindinimas
 
Šakių miškų urėdijos urėdas Sigitas Tamošaitis sakė, kad susitikimas skirtas supažindinti išrinktus savivaldybės administracijos vadovus su mūsų rajone jau penkerius metus sėkmingai veikiančia miško gaisrų stebėjimo sistema.

Tačiau iš savivaldybės vadovų į susitikimą atvyko tik rajono meras Juozas Bertašius.

Jis pasveikino rajono Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojus ir miškininkus, kad jų sunkaus ir atsakingo darbo bei modernių technologijų dėka rajone per pastarąjį penkmetį sumažėjo miškų gaisrų. S. Tamošaitis džiaugėsi, kad urėdija puikiai bendradarbiauja su savivaldybės administracija. Tokius miško gaisrų stebėjimo sistemos patikrinimus, anot urėdo, miškininkai ir Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojai rengia kasmet, kad įsitikintų, ar ji veikia nepriekaištingai.

Veikia nepriekaištingai

Tai, kad automatinė miško gaisrų stebėjimo sistema veikia nepriekaištingai, rodo labai sumažėjęs  gaisrų skaičius mūsų rajono miškuose. Urėdas S. Tamošaitis teigė, kad jei nuo1997 iki 2009 m. mūsų rajone kasmet kildavo apie 8 miško gaisrus, tai pastaraisiais metais – tik 2–3. Bet, anot urėdo, svarbiausia, kad pastaraisiais metais labai sumažėjo išdegusių miškų plotų. Jeigu anksčiau išdegdavo net iki 3 hektarų miško, tai pastaraisiais metais išdega vos 0,3 ha.

Šakių priešgaisrinės priežiūros poskyrio viršininkas Gintaras Ščajevas pristatė pastaraisiais metais rajone kilusių miškų gaisrų statistiką. Pasak jo, jei 2009 m. mūsų rajono miškuose kilo 4 gaisrai, tai 2011 ir 2012 m. gaisrų miškuose nebuvo, o 2013 m. kilo 2 gaisrai, 2014 m. – 3.

„Gerą statistiką lemia laiku pastebėtas gaisro židinys bei gebėjimas laiku jį lokalizuoti, o tam labiausiai pasitarnauja ši automatinė stebėjimo sistema“, – sakė S. Tamošaitis.
 
Sistemą patikrino sukėlę gaisrą

Pasak S. Tamošaičio, dabar urėdijoje yra trys gelbėtojų komandos. Viena pagrindinė, pasiruošusi išvykti vos tik gauna signalą apie gaisrą, bei budi dvi rezervinės komandos – viena Lekėčiuose, nes čia dažniausiai kyla gaisrai miškuose, kita – šiauriniame rajono krašte apie Gelgaudiškį. Šios komandos pasirengusios išvykti į įvykio vietą vos tik gauna signalą iš miško stebėjimo sistemos. Jų tikslas – kuo skubiau vykti į įvykio vietą ir stengtis lokalizuoti gaisro židinį, kol atvyks priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba. Urėdas džiaugiasi, kad kilus gaisrui miškininkams ir priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojams pavyksta greitai reaguoti.

Kaip veikia automatinė gaisrų stebėjimo sistema ir kokie pirmieji veiksmai būna gavus gaisro signalą, gaisrininkai ir miškininkai pademonstravo čia pat Lekėčių miškuose. Centrinėje miško gaisrų stebėjimo būstinėje galėjome stebėti, kaip kameros fiksuoja tą dieną miškininkų specialiai užkurto laužo dūmus.

Operatyvininkai su miške įtaisytų kamerų pagalba pastebėję dūmus turi apie tai informuoti gaisrininkus ir skubiai vykti į įvykio vietą. Ketvirtadienį išskubėjusi gesinti imituoto miško gaisro pirmoji operatyvinė komanda pakeliui paliko nuorodas į miško takelius, kuriais turėtų važiuoti kitos gaisrinės mašinos. Atvykę į imituoto gaisro vietą, specialistai demonstravo, kaip aukšto slėgio siurbliais slopinamas gaisro židinys, saugoma aplinkinė teritorija, kad gaisras neplistų.

2010 m. Šakių rajono urėdijos įgyvendintas projektas, kurio vertė siekė apie 1,6 mln. litų, iš kurių 80 proc. skyrė Europos Sąjungos struktūriniai fondai, Lekėčiuose nepriekaištingai veikia jau penkerius metus.

ESminis talentas 2

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar saugu maudytis rajono vandens telkiniuose?

klausimelis 07 15Jovita iš Žeimio:

Nemėgstu kažkokių dirbtinių tvenkinių, netgi Nemuno. Todėl ilsėtis važiuojam dažniausiai į Palangą, Šventąją. Sodyboje neturim išsikasę jokio vandens telkinio dėl vaikų saugumo. Informacijos, ar saugu rajono vandens telkiniuose maudytis, užtenka. Skaičiau, kad ir Šakių ežere nebuvo galima maudytis. 

klausimelis 07 15 2

Vytautas iš Panovių:

Dažniausiai maudausi Šešupėje. Tik šiemet dar nesimaudžiau, upė šalta. Čia visai neblogai yra įrengta poilsio infrastruktūra. Yra pliažiukas, lieptas, persirengimo kabinos. Mažai pas mus apskritai vandens telkinių. Norėtųsi turėti ir saugių maudyklų. Kad būtų ir gelbėtojas. Anksčiau maudydavomės ir Ritinių ežere. Maudytis važiuojam daugiausiai prie Vištyčio ežero. Čia poilsiui vietos tikrai gerai sutvarkytos.

europos pulsas350px

nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.