Gaisrų stebėjimo sistema veikia be priekaištų

pratybos2Rita PLAUŠINAITYTĖ
 
Pasidėjus vasarai ir šylant orams didėja gaisrų pavojus miškuose. Jiems stebėti mūsų rajone dar 2010 m. buvo įdiegta moderni antžeminė automatinė miško gaisrų stebėjimo sistema. Praėjusį ketvirtadienį Lekėčiuose įsikūrusioje centrinėje miško gaisrų stebėjimo būstinėje buvo tikrinama, kaip sistema veikia.
 
Nuotr. Dabar urėdijoje yra trys gelbėtojų komandos. Viena pagrindinė, pasiruošusi išvykti vos tik gauna signalą apie gaisrą, bei budi dvi rezervinės komandos.
 
Supažindinimas
 
Šakių miškų urėdijos urėdas Sigitas Tamošaitis sakė, kad susitikimas skirtas supažindinti išrinktus savivaldybės administracijos vadovus su mūsų rajone jau penkerius metus sėkmingai veikiančia miško gaisrų stebėjimo sistema.

Tačiau iš savivaldybės vadovų į susitikimą atvyko tik rajono meras Juozas Bertašius.

Jis pasveikino rajono Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojus ir miškininkus, kad jų sunkaus ir atsakingo darbo bei modernių technologijų dėka rajone per pastarąjį penkmetį sumažėjo miškų gaisrų. S. Tamošaitis džiaugėsi, kad urėdija puikiai bendradarbiauja su savivaldybės administracija. Tokius miško gaisrų stebėjimo sistemos patikrinimus, anot urėdo, miškininkai ir Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojai rengia kasmet, kad įsitikintų, ar ji veikia nepriekaištingai.

Veikia nepriekaištingai

Tai, kad automatinė miško gaisrų stebėjimo sistema veikia nepriekaištingai, rodo labai sumažėjęs  gaisrų skaičius mūsų rajono miškuose. Urėdas S. Tamošaitis teigė, kad jei nuo1997 iki 2009 m. mūsų rajone kasmet kildavo apie 8 miško gaisrus, tai pastaraisiais metais – tik 2–3. Bet, anot urėdo, svarbiausia, kad pastaraisiais metais labai sumažėjo išdegusių miškų plotų. Jeigu anksčiau išdegdavo net iki 3 hektarų miško, tai pastaraisiais metais išdega vos 0,3 ha.

Šakių priešgaisrinės priežiūros poskyrio viršininkas Gintaras Ščajevas pristatė pastaraisiais metais rajone kilusių miškų gaisrų statistiką. Pasak jo, jei 2009 m. mūsų rajono miškuose kilo 4 gaisrai, tai 2011 ir 2012 m. gaisrų miškuose nebuvo, o 2013 m. kilo 2 gaisrai, 2014 m. – 3.

„Gerą statistiką lemia laiku pastebėtas gaisro židinys bei gebėjimas laiku jį lokalizuoti, o tam labiausiai pasitarnauja ši automatinė stebėjimo sistema“, – sakė S. Tamošaitis.
 
Sistemą patikrino sukėlę gaisrą

Pasak S. Tamošaičio, dabar urėdijoje yra trys gelbėtojų komandos. Viena pagrindinė, pasiruošusi išvykti vos tik gauna signalą apie gaisrą, bei budi dvi rezervinės komandos – viena Lekėčiuose, nes čia dažniausiai kyla gaisrai miškuose, kita – šiauriniame rajono krašte apie Gelgaudiškį. Šios komandos pasirengusios išvykti į įvykio vietą vos tik gauna signalą iš miško stebėjimo sistemos. Jų tikslas – kuo skubiau vykti į įvykio vietą ir stengtis lokalizuoti gaisro židinį, kol atvyks priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba. Urėdas džiaugiasi, kad kilus gaisrui miškininkams ir priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojams pavyksta greitai reaguoti.

Kaip veikia automatinė gaisrų stebėjimo sistema ir kokie pirmieji veiksmai būna gavus gaisro signalą, gaisrininkai ir miškininkai pademonstravo čia pat Lekėčių miškuose. Centrinėje miško gaisrų stebėjimo būstinėje galėjome stebėti, kaip kameros fiksuoja tą dieną miškininkų specialiai užkurto laužo dūmus.

Operatyvininkai su miške įtaisytų kamerų pagalba pastebėję dūmus turi apie tai informuoti gaisrininkus ir skubiai vykti į įvykio vietą. Ketvirtadienį išskubėjusi gesinti imituoto miško gaisro pirmoji operatyvinė komanda pakeliui paliko nuorodas į miško takelius, kuriais turėtų važiuoti kitos gaisrinės mašinos. Atvykę į imituoto gaisro vietą, specialistai demonstravo, kaip aukšto slėgio siurbliais slopinamas gaisro židinys, saugoma aplinkinė teritorija, kad gaisras neplistų.

2010 m. Šakių rajono urėdijos įgyvendintas projektas, kurio vertė siekė apie 1,6 mln. litų, iš kurių 80 proc. skyrė Europos Sąjungos struktūriniai fondai, Lekėčiuose nepriekaištingai veikia jau penkerius metus.

ESminis talentas 2

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Kaip sustabdyti klimato kaitą?

klausimelis 11 11Loreta iš Lukšių:

Klimatas šiltėja, bet kaip prisidėti prie kovos su klimato kaita, nežinau. Reikia švarinti gamtą, aplinką, neteršti jos. Namuose rūšiuojame atliekas, sodinam medžius. Sustabdyti klimato kaitą, manau, per vėlu. Gal pristabdyti dar įmanoma. Reiktų pereiti prie žaliosios energijos, atsisakyti šildymui naudoti kietąjį kurą. Įsigyti elektromobilį neturiu finansinės galimybės, nebent būtų kažkokios dotacijos iš valstybės. Ant dviračio dėl sveikatos taip pat jau nepersėsiu. 

klausimelis 11 11 2

Ramunė iš Vokietijos:

Manau, klimato atšilimas susijęs su dideliu šiukšlių patekimu į vandenynus, jūras. Nors ir rūšiuojame atliekas, daug jų, ypač plastikas išvežamas į trečiąsias pasaulio šalis. Turiu nuomonę ir dėl elektromobilių. Tai dar didesnės šiukšlės. O kur dėsim atitarnavusius akumuliatorius? Tas pats ir su šilumos siurbliais, vėjo jėgainėmis, jų sparnais. Kaip ir kur utilizuosime? Pati rūšiuoju atliekas, važinėju benzinu varomu automobiliu, kuris, manau, mažiau teršia, nei elektromobiliai.

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.