Nors apie įvarius sukčiavimo būdus ne tik policija, bet ir valstybinės institucijos, bankai išties dažnai platina pranešimus su prašymais būti kuo atidesniems, visgi Šakių policijos komisariato pareigūnai skambina pavojaus varpais ir sako, kad jeigu ir toliau tokiais tempais bus užkimbama ant sukčių kabliukų, tai rajone bus sumušti išviliotų pinigų rekordai.
Apie vis aktualesnę problemą dėl sukčiavimo kalbamės su Šakių policijos komisariato viršininku Aušriu Kvederevičiumi, Veiklos skyriaus viršininku Artūru Balčiūnaičiu, vyriausiuoju skyriaus tyrėju Ramūnu Mozūraičiu ir bendruomenės pareigūne Aušra Mockevičiūte. 
Anot Veiklos skyriaus viršininko Artūro Balčiūnaičio, vien šiemet nuo sausio iki balandžio išviliota 37 tūkst. eurų, didžioji dalis – per investavimą. Per metus padaryta žala dar didesnė – 70 tūkst. eurų. D. Pavalkio nuotr.
Apie sukčiavimo tendencijas kalbėdamas Veiklos skyriaus viršininkas A. Balčiūnaitis išskiria penkis pagrindinius sukčiavimo būdus ir schemas: tai vadinamas romantinis sukčiavimas, kai į pinkles dažniausiai įviliojamos moterys; taip pat įvairios nuorodos, ant kurių paspaudus suvedami asmens duomenys ir prarandami pinigai; toliau eitų pasiūlymai investuoti; lengvo uždarbio galimybės bei siūlomos įsigyti prekės, kurių iš tikrųjų nėra. Nors pagal pranešimų ir tyrimų skaičių rajone daugiausiai užkimbama ant įvairiausių nuorodų, bet pagal išviliotas sumas pirmoje vietoje yra investavimas.
„Sudėtingiausia tirti su nuorodomis ir investavimu susijusius tyrimus, bet būtent čia nueina didžiausi pinigai. Rajone per metus čia turime apie 70 tūkst. tūkst. eurų žalos. Vien šiemet nuo sausio iki balandžio išviliota 37 tūkst. eurų, didžioji dalis – investavimas, tad jeigu taip ir toliau...“ – kilstelti antakį priverčiančią statistiką pateikia A. Balčiūnaitis, o jį papildydami kolegos priduria, kad ant sukčių kabliuko pasimauna ne tik vyresni, bet ir jauni, išsilavinę žmonės.
„Stebina tai, kad žmonės vis dar pasitiki rusakalbiais. Jei paskambino rusakalbis, reikėtų mandagiai padėkoti, kad pasiūlymas nedomina, ir padėti ragelį. Labai toli siųsti nereikėtų, nes būna, kad tokiais atvejais žmonės sulaukia skambučių lavinos, būna ir atvirkštinis variantas, kad padaro, jog iš jo numerio skambinama kitiems“, – pataria R. Mozūraitis. 
Vyriausiasis skyriaus tyrėjas Ramūnas Mozūraitis stebisi, kad žmonės vis dar pasitiki rusakalbiais žmonėmis, tad pataria išgirdus tokius asmenis tiesiog nesileisti į pokalbį ir padėti ragelį. D. Pavalkio nuotr.
A. Kvederevičius juokauja, kad dar neteko girdėti, jog rusakalbių pasiūlymai investuoti ar užsidirbti būtų sėkmingi, tačiau patiklumas, noras greitų pinigų ar lengvo uždarbio vis dar pakiša žmonėms koją.
Pasakodami apie įvairias nuorodas, kurios panašios į tikrų įstaigų pavadinimus ir neretai skiriasi tik viena raidė ar simbolis, o vaizdas būna tikros svetainės, pareigūnai ragina atkreipti dėmesį į pavadinimus, adresus – ar raidės, ženklai nesikartoja, jeigu tariamai rašoma iš policijos, teismo, mokesčių inspekcijos, banko – ar adresų trumpiniai lietuviški, oficialių institucijų, ar tekste nėra klaidų. Jeigu nuorodą visgi žmogus atidarė, svarbiausia nesuvedinėti jokių asmens ar banko duomenų, nes po to neretai banko sąskaita ištuštinama, paimamos net banko paskolos.
Kalbėdamas apie investavimą, Veiklos skyriaus viršininkas sako, kad neretai žmonės sukčiams net patvirtina suprantantys riziką prarasti pinigus. Žmonių įsitraukimas toks didelis, kad būna atvejų, jog net rašydami pareiškimą policijai apgautieji dar viliasi atgauti pinigus, nors pareigūnai džiugių naujienų neturi – net išaiškinus nusikaltimą, pinigų atgauti faktiškai jokių šansų nėra. Priešingai, pastebi, kad jeigu žmogus čia pasimovė vieną kartą, tai nemaža tikimybė, kad po kurio laiko, pavyzdžiui, kad ir po dvejų metų, sulauks skambučio neva iš policijos, kad pinigai atsirado, bet... reikia vėl kažką patvirtinti, suvesti...
D. Pavalkio nuotr.
„Liūdina tai, kad ir Šakiuose girdime teigiamą požiūrį iš visuomenės į investavimą, nes sudaroma iliuzija, kad pinigai grįžta, kažkiek investavo, jau grįžta, nors ir ne tiek, kiek įdėjo, bet ratas plečiasi“, – mintimis dalijasi pareigūnai ir priduria, kad lengvų pinigų tikėtis yra tiesiog naivu, ir sutartinai tvirtina – pinigų už dyką niekas nedalina ir jeigu žmogus nežino, kaip investuoti, tai pataria geriau išvis to nedaryti arba rimtai pasidomėti, patikrinti, kur investuoja.
Kartais žmonių paprašoma net įsidiegti specialias programėles, su kuriomis sukčiai gali valdyti jų įrenginius, paimamos paskolos ir žmogus įklimpta dar giliau.
Kalbėdamas apie paskolas tyrėjas pasakoja ir tokius atvejus, kad žmogus galimybių pasiskolinti ieško internete, randa „geras“ sąlygas, tada prasideda prašymai, tarkim, apmokėti sutarties sudarymą, paskolą apdrausti ir pan., tad taip vėl įkliūvama į pinkles, o kad yra apgaudinėjamas dažnai žmogus suvokia po kokio trečio prašymo pervesti pinigus.
D. Pavalkio nuotr.
Nors pinigine išraiška žalos nedidelės, bet žmonės itin dažnai perveda pinigus už prekes neįsitikinę, kad jos iš tikrųjų yra.
„Stebina, bet sąskaitomis ir savo duomenimis žmonės dalijasi į kairę ir dešinę“, – pastebi A. Balčiūnaitis ir atkreipia dėmesį, kad būtent Lukšių krašto gyventojai, iš kur kilęs jis pats, vieni labiausiai nukenčiančių nuo sukčių.
Pareigūnai prieš įsigyjant prekę pataria bendrauti su pardavėju gyvai, įsitikinti, ar prekė yra, paprašyti ją parodyti, o vedant pinigus atkreipti dėmesį, ar ji to paties žmogaus, su kuriuo bendravai, vardu. Nors, beje, pati A. Mockevičiūtė prasitaria užkibusi ant šio kabliuko, sąskaita ir anketa feisbuke buvo to paties žmogaus vardu, bet užsisakytos sportinės aprangos ji taip ir nesulaukė, tad pataria atkreipti dėmesį, kada anketa sukurta, ar yra daugiau įvairių nuotraukų, skelbimų portaluose kai kur net nurodoma žyma, kad pardavėjas nėra patvirtinęs tapatybės, tad tai irgi svarbi detalė. Kaip žinia, neretai prekės kaina būna mažesnė nei rinkos, tad vėlgi reikia būti ir atidiems. 
Bendruomenės pareigūnė Aušra Mockevičiūte. D. Pavalkio nuotr.
Be to, pasak A. Mockevičiūtės, pasimauti gali ne tik pirkėjas, bet ir pardavėjas, nes įkliūti sukčiui gali jis, pavyzdžiui, jau įsigijus prekę ir paprašius patvirtinti kurjerio nuorodą, kur suvedami duomenys, ir vėl ratas užsisuka. Kaip ir lengva susigundyti „dovanojama“ preke, pavyzdžiui, krėslu, kur tereikia susimokėti kelių eurų siuntimo išlaidas ir atsiunčiama nuoroda, kuria nukreipiama į „banką“, o suvedus duomenis sąskaita ištuštinama.
Nors mažiau, bet per metus po vieną ar du atvejus vis dar pasitaiko vadinamo romantinio sukčiavimo atvejų. Pavyzdžiui, pernai viena moteris tokiam „gerbėjui“ pervedė 28 tūkst. eurų. Šiemet pervesta suma gerokai mažesnė – 3 tūkst. eurų. Čia neretai irgi įklimpstama tiek, kad net rašydamos pareiškimą moterys nori toliau vesti pinigus, tiki, kad pas jas iš užsienio atvyks kariškiais, medikais ar kitų profesijų atstovais prisistatantys dažniausiai gana patraukliai atrodantys vyriškiai.
Beje, užsimezgus virtualioms pažintims ir santykiams rutuliojantis toliau, būna atvejų, kad pagal veikas pereinama ir prie turto prievartavimo. Pavyzdžiui, bendraujant vaizdo skambučiu imama nusirenginėti, vaizdai užfiksuojami, o gąsdinant, kad jie bus išplatinti viešai, už tylą prašoma pinigų.
Tad vieno recepto, kaip atsisaugoti nuo sukčių, nėra, mat tobulėjant technologijoms vis išmanesni tampa ir sukčiai, vis labiau įvairias sritis užkariauja ir dirbtinis intelektas, tačiau prieš ieškant darbo, įsigyjant prekę, norint užsidirbti papildomai, investuoti ar susiviliojus romantiška pažintimi, svarbu neprarasti sveiko proto, situaciją vertinti kritiškai, o dvejojant pasitarti su artimaisiais, galbūt jaunesniais, net ir su pareigūnais, informaciją tikrinti oficialiuose šaltiniuose, nes grėsmių aplink mus tik daugėja.
Jonas iš Šakių:
