Šakių policijos komisariato viršininkas Aušrys Kvederevičius palieka pareigas Šakiuose, kurias ėjo nuo 2017 m. rugsėjo, ir kelia sparnus į tarptautinę Europos pasienio ir kranto apsaugos agentūrą „Frontex“. Tad su komisariato viršininku kalbamės apie pokyčius, darbą Šakiuose ir saugumą mūsų rajone.
Gana simboliška, tačiau A. Kvederevičius darbą Šakiuose palieka nuo spalio 1 d., o spalio 2-ąją minima Angelų sargų arba Policijos diena. Tačiau komisariato viršininkas neabejoja, kad šios pareigos eiti artimiausiu metu bus kažkam pavestos ir rajono pareigūnų bendruomenė neliks be vadovo. Be to, jis jaučiasi itin ramus, nes kolegoms negaili gerų žodžių, apibūdina juos kaip išties profesionalius, tad jie susitvarkys, o ir sąlygos darbui Šakiuose, anot pašnekovo, išties geros. Tiesa, sutinka, kad didžiausius iššūkius kelia žmogiškųjų išteklių stoka, nes jaunimas tokiose kaimiškose vietovėse kaip Šakiai dirbti nenori, o važinėjantys iš kitur anksčiau ar vėliau vis tiek renkasi didesnius miestus. Tad paprašytas įvardyti skaičius, A. Kvederevičius teigia, kad šiuo metu į Veiklos skyrių galėtų priimti devynis naujus kolegas, o į Reagavimo – dešimt.
„Aišku, niekada šimtu procentu nebūna užpildytos visos vietos, bet šiuo metu situacija tokia“, – sako komisariato vadovas.
Tad ar nenukenčia saugumas, kai toks pareigūnų trūkumas?
„Aišku, kad nukenčia“, – sutinka A. Kvederevičius, nes nors nebuvo, kad pareigūnai kažkur nespėtų, bet ilgėja reagavimo greitis, ypač į mažiau svarbius pranešimus.
Pavyzdžiui, jei įvyktų eismo įvykis ir eismo dalyviai nesusitartų dėl deklaracijos užpildymo, tikėtina, kad pareigūnų tikrai reikėtų palūkėti ilgėliau. Visgi guodžia tai, kad Šakių rajoną pašnekovas apibūna kaip išties ramų kraštą, o apžvelgdamas veikų ištyrimą per šių metų aštuonis mėnesius sako, kad apskrityje būtent pas mus aukščiausi ištyrimo rodikliai.
„Visų nusikaltimų ištirta 87 proc., kai respublikos vidurkis 60 proc. Tikrai didžiuojuosi tokiais kolegų rezultatais. Aišku, ir pačių įvykių, netgi lyginant su Vilkaviškiu, mažiau. Pas mus 143, Vilkavišky – 233. Tiesa, mažiau ir pareigūnų“, – situaciją apibūdina viršininkas ir detalizuoja, kad, pavyzdžiui, šimtu procentų ištirtos bylos, susijusios su narkotinėmis medžiagomis ir vagystėmis. Tad šiuo atžvilgiu, svarsto pašnekovas, ilgapirščiams mūsų kraštas net nelabai patrauklus, nes visi atvejai išaiškinti.
Tačiau pavojų ir nerimą kelia neblaivūs vairuotojai, kurių pasitaiko po keletą per mėnesį, tad čia išties yra kur pasitempti.
Visgi palikus kriminogeninę apžvalgą nuošaly teiraujuosi viršininko, tai kokie gi buvo jo darbo metai ir patirtis Šakiuose. A. Kvederevičius atvirauja, kad Šakiai jam išsiskyrė kaip bendruomeniškas kraštas, kur sutiko daug puikių žmonių, partnerių, kolegų. Žinoma, neapsimesdamas atvirauja, kad buvo ir tokių, kurių geriau išvis gyvenime nebūtų sutikęs, bet gyvenimas margas.
„Kadangi čia mažesnė bendruomenė, nei buvo Marijampolėje, kur prieš tai dirbau, čia daug artimesnė bendruomenė. Jei ten būdavo, kad kažką daro, kad reikia, tai čia žmonės padeda, kad jiems rūpi, jie nori, o ne iš reikalo“, – pažymi aštuonerius metus Šakiuose dirbęs ir iš Marijampolės čia važinėjęs A. Kvederevičius.
Visgi noras save išbandyti kitoje veikloje lėmė, jog jau nuo spalio 1 d. jis išvyksta į Varšuvą, kur pirmiausiai 10 mėn. mokysis ir juokiasi, kad dabar studentė bus ne tik jo dukra, bet ir jis, o keturis namų kampus liks saugoti žmona.
„Kelionė truks tik dvi valandas ilgiau nei iki Šakių“, – juokiasi jis ir paprašytas išsamiau papasakoti apie naują veiklą atskleidžia, jog sėkmingai dalyvavo Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros „Frontex“ atrankoje. Kaip žinia, ši agentūra stiprina sienų apsaugą ir užtikrina valstybių narių veiksmų įgyvendinant ES priemones, susijusias su išorės sienų priežiūra, koordinavimą. Neoficialiais duomenimis, iš 10 tūkst. norinčių atrinkta tik 100, tad pasiekimas išties vertas dėmesio. O ir klausantis atrodo, kad dabar viršininkas tikrai pasikaustęs, mat veikti buvo ką – atranka truko apie 10 mėn., reikėjo atlikti ne tik žinių patikrinimo, logikos ar teksto suvokimo testus, bet buvo tikrinamas ir fizinis pasirengimas, taip pat vyko ir pokalbiai su psichologu, atrankos komisija. Neabejotinai buvo reikalingos ir anglų kalbos žinios, kurias tobulino pastaruosius keletą metų.
„Anglų kalbą gilinau, kiek čia dirbu, nes važiuodamas kelyje klausydavau CNN, atradau įvairius podkastus, o gramatiką prisiminiau paskutiniais mėnesiais. Nors sportuoju nuolat, bet reikėjo ir specifinių pratimų, šiek tiek ruošiausi nardymui, plaukimui. Na, o testams nelabai pasiruoši, nes jie tikrai labai platūs“, – sako A. Kvederevčius ir priduria, kad apie konkrečias pareigybes kalbėti anksti, nes kol kas neaišku nei tai, nei konkreti darbo vieta, nes pareigūnai siunčiami ten, kur tuo metu jų labiausiai reikia.
Aišku tik tai, kad galimybę dirbti tarptautinėje agentūroje jis turės penkerius metus su galimybe tarnybą pratęsti, tad pripažįsta tikrai nespjaunantis nei į policiją, nei į jokią kitą statutinę tarnybą.
„Po 10 metų būsiu 54-erių, tai būsiu tinkamas dirbti bet kurioj policijos grandy. Tikrai nespjaunu į nieką, net į Šakius, nes kas žino...“ – atvirauja ne tik iš Šakių, bet ir iš Lietuvos į platesnius vandenis sparnus keliantis Šakių policijos komisariato viršininkas.
Lena iš Šakių:
