Paskutinio savivaldybės tarybos posėdžio metu vykusi mažumos valanda buvo skirta civilinės saugos klausimams aptarti. Kaip motyvavo opozicijos lyderis Edgaras Pilypaitis, gynyba labai svarbu, todėl ir buvo nuspręsta mažumos valandą išnaudoti „ne vietinėms pjautynėms dėl kažkokių ūkinių reikalų“. Apie civilinės saugos padėtį kalbėjo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Civilinės saugos valdybos Gyventojų apsaugos organizavimo skyriaus viršininkas Ernestas Trunovas, savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Ižganaitis.
Svečias iš PAGD pranešimą pradėjo nuo sąvokų, kas tai yra kolektyvinės apsaugos statinys bei priedanga, pristatymo, apžvelgė, ir kokia šiuo metu padėtis su šiais statiniais. Anot E. Trunovo, šalyje šiuo metu kolektyvinės apsaugos statinių (jie skirti laikinam gyventojų prieglobsčiui saugantis nuo žalingo aplinkos poveikio bei evakuotų gyventojų apsaugai ir žymimi mėlynu trikampiu oranžiniame fone) yra 2 tūkst. 471, teoriškai juose galėtų tilpti kiek daugiau nei 1 mln. gyventojų. Priedangų, kurios skirtos trumpalaikei, iki kelių valandų apsaugai kilus oro pavojui, nuo tiesioginio ir netiesioginio apšaudymo grėsmės karinės agresijos metu šiuo metu skaičiuojama 6 tūkst. 477, jų užtektų maždaug 56 proc. gyventojų. Šis statinys žymimas specialiuoju geltonos spalvos kvadrato ženklu, kuriame juodi namo ir žmogaus simboliai.
Šakių r. savivaldybėje yra 90 priedangų, jose tilptų 18 tūkst. 853 gyventojai, žmonėms su negalia pritaikytos 37 priedangos. Kolektyvinės apsaugos statinių yra 33 (iš jų 22 pritaikyti asmenims su negalia), skaičiuojama, kad čia grėsmės akivaizdoje galėtų pasislėpti kiek daugiau nei 8 tūkst. gyventojų.
E. Trunovas pažymėjo, kad nors pagal teisės aktus mūsų savivaldybė yra nustačiusi ir įgyvendinusi visus normatyvus, tačiau tai nereiškia, kad pagal galimybes ir poreikį nereikia šios infrastruktūros plėsti. Juolab nereikia būti ekspertu, kad suprastum, jog daugelis kolektyvinės apsaugos statinių yra tik žymimi reikiamais ženklais, tačiau realiai apsaugai netinkami, nepritaikyti ar pritaikyti minimaliai.
Apie padėtį savivaldybėje civilinės saugos atžvilgiu kalbėjo ir administracijos direktorius Vytautas Ižganaitis (kairėje), pripažinęs, kad dar yra kur padirbėti, o atsakymų iš ministerijos gerokai mažiau nei klausimų. D. Pavalkio nuotr.
Svečias pristatė ir priedangų infrastruktūros plėtrai numatytas lėšas, šalyje šiam tikslui numatyta bemaž 16 mln. eurų, tačiau įsisavinimas siekia tik kiek daugiau nei 1 proc. Kaip jau esame skelbę, Šakių r. savivaldybė galėtų pretenduoti į 200 tūkst. eurų, už šias lėšas suplanuota įrengti penkias priedangas, tačiau meras Raimondas Januševičius teigė, kad iš anksto nebuvo informuoti apie tam tikrus niuansus, kas ir apsunkino procesą.
„Patalpas tarsi turime, bet... Registrų centre turi atsirasti žyma, kad tai priedanga, tik tada yra tinkama investuoti“, – sakė R. Januševičius, motyvuodamas, kodėl buvo užstrigta dokumentų tvarkymo stadijoje.
Jį papildydamas administracijos direktorius Vytautas Ižganaitis teigė: „Dedame visas pastangas, kad pinigai nenuplauktų ir būtų tikslingai įsisavinti.“ Sėkmės atveju planuojama priedangas įrengti ligoninėje, cirko mokyklos pastato rūsyje, „Mažuose žingsneliuose“.
„Žinome, kad esame pasienio savivaldybė ir problemos mus galėtų paliesti vienus pirmųjų, nuolat bendraujame su Vidaus reikalų ministerija, tačiau atsakymų į klausimus gauname labai mažai“, – pripažino administracijos direktorius, patikslinęs, jog klausimai dabar ministerijai pateikti ir raštu.
V. Ižganaitis taip pat kalbėjo ir apie perspėjimo sistemas savivaldybėje. Jis informavo, kad savivaldybėje įrengta 13 sirenų, įsigytos septynios naujos elektroninės sirenos, yra ir šešios motorinės, neturinčios tekstinio pranešimo, yra įrengtas valdymo pultas, kad sirenas būtų galima valdyti centralizuotu būdu. Visgi norint užtikrinti pakankamą tinklą perspėjimui, anot administracijos direktoriaus, dar trūksta bent 10 sirenų. Todėl jis svarstė, kad formuojant biudžetą šiems poreikiams ir vėl reikės nusimatyti lėšų.
„Tai labai aktualus klausimas šiame kontekste, todėl turime suremti pečius ir neskirstyti, kad čia tavo, o čia mano“, – požiūriu iš tribūnos dalijosi administracijos direktorius.
Mintimis posėdžio metu buvo paprašytas pasidalinti ir ligoninės vadovas Ignas Sadauskas, pasidžiaugęs pasikeitusiu Sveikatos apsaugos ministerijos požiūriu, tačiau apgailestavęs, kad investicijų iš Krašto apsaugos ministerijos ligonei nenumatyta, tačiau teigė, jog visais įmanomais būdais šį požiūrį bandoma keisti.
„Ukrainiečiai intensyviai kartoja, kad kraštinės ir rajono ligoninės labai svarbios“, – sakė I. Sadauskas ir teigė, jog pirmiausiai savimi turime mokėti ir gebėti pasirūpinti patys, tad geriau kažkoks planas nei jokio, nes gyvename išties neeilinėje ir naujoje geopolitinėje realybėje.
Jonas iš Šakių:
