Lietuvos banko atstovas teigė, kad kai kuriais atvejais sukčiai apsimeta Lietuvos banko atstovais ir reikalauja pateikti asmeninius duomenis, pavyzdžiui, elektroninės bankininkystės slaptažodžius. Pasak G. Simonavičiaus, gyventojai turėtų įsidėmėti, kad Lietuvos bankas tokių paslaugų neteikia.
Tokias duomenų vagystes sukčiai paprastai pradeda elektroniniu laišku su nuoroda į suklastotą svetainę. Į ją patekus paprastai prašoma pateikti asmeninius duomenis, pvz., elektroninės bankininkystės slaptažodžius, kredito kortelių informaciją. Pagal tokią sukčiavimo schemą gautus duomenis nusikaltėliai gali panaudoti prisijungimui prie informacinių sistemų, vogti pinigus iš sąskaitų ar elektroninėje erdvėje atsiskaityti už prekes svetimomis kortelėmis.



Lena iš Šakių:





