Nors sausas rugpjūtis žemdirbiams leido į aruodus supilti sausus grūdus, bet nukentėjo derliaus kokybė ir kiekybė. („Draugo“ archyvo nuotr.)
Sausas rugpjūtis leido ūkininkams į aruodus supilti sausus grūdus. Tačiau yra ir kita pusė, ne tokia naudinga žemdirbiams – nukentėjo derliaus kokybė ir kiekybė. Kokia buvo šiemet javapjūtė, kuo ji ypatinga? Apie tai kalbamės su stambesnių rajono ūkių atstovais.
Pasak Laimos Stonkuvienės agroserviso įmonės valdytojo Aleksandro Stonkaus, grūdų kokybė galėtų būti geresnė. Į įmonės grūdų supirkimo centrą daugiausiai atvežta II klasės kviečių, tik labai nežymus kiekis I klasės.
„Dėl išbrangusių trąšų ūkininkai mažiau tręšia savo pasėlius. Tai paveikė derliaus tiek kiekybę, tiek ir kokybę, plius lietūs, po to karščiai. Supirkom grūdinių kultūrų mažiau. Jų pjūtis jau baigta. Šiuo metu kuliamos pupos, likę vasariniai kviečiai, laukia kukurūzų derliaus nuėmimas“, – kalbėjo A. Stonkus.
Anot jo, grūdų supirkimo kainos visgi netenkina žemdirbių, nepadengia šios kultūros auginimo išlaidų.
„Jei ir toliau taip bus, jau ir dabar daugelis atsisako ūkininkavimo. Jei nori nupirkti toną trąšų, reikia atiduoti maždaug šešias tonas kviečių. Retas kuris prikulia tiek iš hektaro. Degalai pabrango keturis kartus, elektra gal dešimt kartų, trąšos keturis–penkis kartus. Manau, antros klasės kviečių supirkimo kaina turėtų būti ne mažiau 450 eurų už toną, dabar siekia apie 320 eurų, rapsų – apie 950 eurų. Tuomet žemdirbys, kuldamas septynias tonas kviečių arba keturias tonas rapso, galėtų pirkti, mokėti ir dar nebankrutuoti. Deja, dabar viskas yra atvirkščiai“, – kalbėjo A. Stonkus.
Voniškių žemės ūkio bendrovės vadovas Henrikas Braškys sako, kad javapjūtė baigta.
„Dievulis padėjo šįmet. Oro sąlygos nuimti derlių buvo ypatingai geros. Turėjom daug sugulusių pasėlių, žinoma, „Skagen“ kviečiai buvo išgulę, bet be šios veislės ūkininkavimo neįsivaizduoju. Taip pat miežiai, šiek tiek kvietrugiai išgulė. Derlių nuėmėm su minimaliais nuostoliais. Vidutiniškai žieminių kviečių derlius šiemet siekė 8 t/ha, miežių – 7,5 t/ha, rapsų – 3, 8 t/ha. Pagal tai, kiek išgalėjom patręšti, derliumi esame patenkinti, – kalbėjo H. Braškys. – Kai kurie plotai kompleksinių trąšų gavo minimaliai arba visiškai negavo, gelbėjomės su organinėm trąšom.“
Ūkyje jau nukulta ir apie 150 hektarų pupų, derlius vidutinis – 5,5 t/ha. Pasak ūkio vadovo, šiuo metu žieminių rapsų sėja sudėtinga.
„Pasėjom pirmuosius hektarus. Lauksim lietingesnio oro. Kol kas pas mus lietaus – nė lašo. Jau koks mėnuo be lietaus. Rapsas į dirvą išbertas, sudygs, jei užlis“, – šiandienos ūkio rūpesčiais dalijosi H. Braškys.
Lukšių žemės ūkio bendrovės agronomo Jono Bako teigimu, kol kas ūkyje dar pupos nenukultos (auginama 248 ha), tad viso sezono vertinti dar negali. Daugiausiai ūkyje auginama žieminių kviečių, šia grūdine kultūra užsėta 1 tūkst. 110 hektarų.
„Grūdines kultūras kulti baigėm prieš savaitę. Rapsų prikūlėm daugiau nei pernai. Biro po 4,7 t/ha, žieminių kviečių derlingumas siekė apie 8 tonas. Galiu pasakyti, kad šįmet gana neblogas derlius, ne prastesnis nei pernai. Šįmet grūdų supirkimo kainos aukštesnės, bet trąšų kainos sukilę, susiskaičiuos savikainą, bus matyt, kiek čia mes iš to hektaro uždirbsim. Atrodo, kad mažiau“, – kalbėjo agronomas.
Bendrovė rugpjūčio viduryje jau pasėjo žieminius rapsus (565 ha), pasak J. Bako, žieminių kviečių sėją žada pradėti apie rugsėjo 10 d.
Pasak Griškabūdžio žemės ūkio vadovo Petro Puskunigio, ūkyje tiek grūdinių kultūrų, tiek pupų derlius jau nuimtas. Rapsas jau pasėtas, ruošiamasi žieminių grūdinių kultūrų sėjai.
„Be abejo, dėl išguldytų javų turėjom daugiau darbo, mažiau derliaus, prastesnės kokybės. Tačiau iš daugiamečio vidurkio neišsiskiria. Kas dėl grūdų kainų, javapjūtės metu jos visada yra nepalankios, todėl mes kol kas grūdų nepardavinėjam“, – javapjūtę apibūdina P. Puskunigis.
Anot bendrovės vadovo, dalis grūdų sunaudojama pašarams, parduodamas tik likutis.
„Deja, vis išlieka tas neigiamas požiūris į žemdirbį. Nėra skatinimo užsiimti tvariu žemės ūkiu. Pabrangus energetikai, daug potencialo turintis energijos šaltinis yra gyvulių mėšlas, jį panaudojus biodujų gamybai. Kol kas mūsų šalyje šiuo klausimu tyla“, – svarstė Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės vadovas.