Pernai atlyginimai Lietuvoje vidutiniškai didėjo maždaug dešimtadaliu, tačiau darbo užmokesčio augimas buvo nevienodas. Štai Marijampolės apskritis yra tarp tų, kur atlyginimai kilo mažiausiai. Atotrūkis tarp moterų ir vyrų algų mažėjo 5 proc., bet vis tiek išlieka ryškus. Tad kokių sektorių darbuotojams algos kilo labiausiai ir kokios profesijos šalyje pelningiausios?

Atlyginimo tyrimo www.manoalga.lt duomenimis, atlyginimai Lietuvoje 2022 m. vidutiniškai paaugo 11 proc., o per penkerius metus – 65 proc. Tačiau atlyginimai augo ne visiems vienodai.

 

Daugiau nei 20 proc. 2022 m. atlyginimai paaugo tekstilės, drabužių pramonės, chemijos pramonės, kokybės vadybos, telekomunikacijų, paslaugų sektoriaus bei draudimo srities darbuotojams. Pranešime spaudai skelbiama, kad pernai aukščiausius atlyginimus uždirbo (pradedant nuo aukščiausių) aukščiausio lygio vadovai (aukščiausius atlyginimus šioje srityje uždirba vykdomieji direktoriai, IT skyriaus, ekonomikos, finansų padalinio vadovai bei gydymo įstaigų vadovai, kurių alga, kaip nurodoma pranešime, yra 2400–2000 eurų į rankas), informacijos technologijų (tarp jų didžiausius atlyginimus uždirba IT architektai, vyr. programuotojai), valdymo (valdymo srityje aukščiausius atlyginimus uždirba įmonių grupės vadovai, pardavimų, teisės, IT ir finansų vadovai), telekomunikacijų (daugiausiai šioje srityje uždirba informacinių ir ryšių technologijų specialistai), teisės (advokatai uždirba daugiausiai), farmacijos pramonės (farmacijos produktų vadovų ir klinikinių tyrimų specialistų atlyginimai aukščiausi). Šioje srityje dirbantys, kaip nurodoma, į rankas gauna apie 1300 eurų.

Mažiausius atlyginimus pernai uždirbo (pradedant nuo mažiausio): nekvalifikuota darbo jėga (į rankas 750 eurų), turizmo, viešojo maitinimo, viešbučių sektorius, toliau rikiuotųsi paslaugų sektoriaus, saugumo, apsaugos, medienos apdirbimo pramonės, tekstilės, drabužių pramonės, žurnalistikos, leidybos ir žiniasklaidos, vandens ūkio, miškininkystės, aplinkosaugos, žemės ūkio, maisto pramonės bei draudimo srities darbuotojai (870–919 eurų į rankas).

Šiame mažiausius atlyginimus gaunančių darbo sričių dešimtuke atlyginimai daugiau nei 20 proc. augo draudimo ir paslaugų sektoriaus darbuotojams.

Apskritai, vos keliose pareigų srityse atlyginimai augo mažiau nei 11 proc. – tai aukščiausio lygio vadovams, elektros ir energetikos inžinerijos, žmogiškųjų išteklių, kultūros, vandens ūkio, miškininkystės, žurnalistikos, žiniasklaidos darbuotojams. O medienos apdirbimo pramonės ir apsaugos darbuotojams atlyginimų vidurkis netgi sumažėjo.

Nors Tauragės apskrityje atlyginimai procentiškai 2022 m. augo gan ryškiai – beveik 16 proc., tačiau šiame regione atlyginimo vidurkis yra mažiausias. Vilniaus regione atlyginimai yra vidutiniškai 45 proc. aukštesni nei Tauragės regione. 2021 m. šis skirtumas buvo dar didesnis ir siekė 50 proc. Mažiausiai atlyginimai per metus augo Marijampolės (4 proc.) ir Utenos (8 proc.) apskrityse.

Moterų atlyginimo vidurkis yra 20 proc. mažesnis nei vyrų, pernai skirtumas buvo dar didesnis ir siekė 25 proc. Nors moterų atlyginimų augimas procentiškai yra šiek tiek spartesnis nei vyrų, tačiau bendras atlyginimų skirtumas išlieka vis dar aukštas.

Pranešime spaudai skelbiama, kad tam įtakos turi tiek darbo sritys, tiek užimamos pareigos, tiek derybinės galios. Moteris dažniau sutiksime srityse, kuriose atlyginimai yra mažesni, pavyzdžiui, administravimo, klientų aptarnavimo, švietimo, socialinės apsaugos srityse. Taip pat daugiau vyrų užima aukštas vadovaujančias pozicijas. Net ir užimdami tas pačias pareigas, vyrai uždirba daugiau nei moterys.

Tipinio daugiausiai uždirbančio darbuotojo portretas: 34–44-erių metų amžiaus vyras su aukštuoju išsilavinimu (magistro laipsnis), dirbantis Vilniuje, privataus užsienio kapitalo daugiau nei 1000 darbuotojų turinčioje įmonėje, kuri užsiima IT, bankų, finansų, draudimo, nekilnojamo turto, telekomunikacijų veikla.

Per penkerius metus daugiau nei 65 proc. atlyginimai augo chemijos pramonės, švietimo, medicinos, viešojo administravimo, teisės, kultūros, administravimo, apsaugos, telekomunikacijų, klientų aptarnavimo, prekybos sričių darbuotojams ir nekvalifikuotai darbo jėgai. Mažiausiai (procentiškai) – medienos apdirbimo pramonės, žurnalistikos, žiniasklaidos, žemės ūkio, maisto pramonės, mechanikos inžinerijos, rinkodaros, turizmo, viešojo maitinimo, viešbučių srities darbuotojams.

„Draugo“ inf.