Praėjusią savaitę europarlamentaro Bronio Ropės kvietimu Strasbūre svečiavosi šalies ūkininkai, liepos 13 d. susitikimo Europos Parlamente metu diskutuota apie Lietuvos žemės ūkio ateitį ir problemas.

 

Iš kelionės sugrįžęs Kidulių krašto ūkininkas, naujai įkurtos Šakių rajono ūkininkų sąjungos vienas iš iniciatorių Darius Ufartas pasakojo, kad europarlamentaras B. Ropė jiems tvirtino, jog dažnai girdi apie Lietuvos ūkininkų problemas, tad apie jas norėjo išgirsti iš pačių žemdirbių lūpų. Pasak D. Ufarto, susitikimo metu buvo plačiai diskutuota apie Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) įgyvendinimą.

„Europarlamentaras B. Ropė yra ne kartą akcentavęs, kad kažkodėl Lietuvos politikai nori būti pirmūnai Europos Sąjungoje (ES) su savo priimamais įstatymais. Tiesiog stačia galva neria į bedugnę, nežinodami, ar išplauks, ar ne, neįvertindami visų rizikų ir pasekmių. O kitų Europos šalių politikai stengiasi įvertinti visas grėsmes ir rizikas ir tik tuomet priimti vienokį ar kitokį įstatymą“, – sakė D. Ufartas.

Anot jo, be abejo, nerimauja žemdirbiai ir dėl žaliojo kurso – ar, įgyvendinant šią kryptį, nenukentės maisto gamyba, ar ūkininkai išliks konkurencingi?

„Dažnai mes atsiduriame prieš faktą. Laikydamiesi įvairių reglamentų, aplinkosauginių reikalavimų, mes mažiname savo produkcijos pagaminimo kiekį, didiname jos savikainą, tuo tarpu Europos Sąjunga neužtikrina vidaus rinkos ir plūsta pigūs, neapsaugoti, netvariai pagaminti produktai iš trečiųjų pasaulio šalių. Pavyzdžiui, grūdai, mėsa, medus. Taip iš rinkos išstumiami vietiniai, Lietuvos gamintojai. Neseniai teko girdėti, jog grikiai iš trečiųjų pasaulio šalių papuolė į mūsų parduotuves, o vėliau ištyrus juose buvo rastas per didelis glifosato kiekis, todėl teko išimti iš parduotuvių lentynų“, – tvirtino D. Ufartas.

Kartu į Strasbūrą vyko Lietuvos žemės ūkio tarybos vadovas Ignas Hofmanas, jo manymu, dažnai mūsų šalies politikai dėl keliamų ES reikalavimų pirštu beda į Briuselį.

„O iš tikrųjų tai problemos yra pas mus, Nacionalinėje politikoje. Europa tik duoda kryptį, kokio tikslo siekti, o jau priemones renkamės mes. Dažniausiai visuomet perspaudžiam ir priemones pasirenkam skausmingas savo visuomenei, – teigė I. Hofmanas. – Ne tik žemės ūkyje. Kaip pavyzdys automobilių pirmosios pagalbos vaistinėlės. Nėra nei vienoje Europos Sąjungos šalyje, kurioje būtų jau reikalaujama naujo turinio vaistinėlės. O Lietuva pirmoji puolė įgyvendinti.“

Anot Lietuvos žemės ūkio tarybos vadovo su europarlamentaru kalbėta apie tiesioginių išmokų suvienodinimą, apie energetikos alternatyvas, atsinaujinančius energijos išteklius, kaip atsisakyti iškastinio kuro arba žymiai jį sumažinti.  

„Dar kartą pasikartosiu, kad ne viską ES lemia, labai daug dalykų yra persipynę nacionaliniu šalies lygiu. Mes, lietuviai, Lietuva, yra visada linkę viską sutirštinti, padvigubinti“ – pasakojo I. Hofmanas.

Apie bitininkystės sektorių susitikimo metu kalbėjusi Lietuvos bitininkų asociacijos „Austėja“ narė Sigita Garbauskienė tvirtino, kad viešnagės metu perteikė pagrindinį susirūpinimą nuo Lietuvos bitininkų.

„Jau antri metai medaus supirkime visiškas štilis. Visi supranta, kur veda produkcijos nepardavimai. Dideli, išpuoselėti, profesionalūs bitynai išsiparduoda bičių šeimas, inventorių. Tiesiog nebeišgali išsilaikyti, visiškai neparduodant produkcijos. Arba už siūlomą žeminančią kainą, žemiau savikainos. Į Lietuvos rinką ėmė plūsti neaiškios kilmės bičių produktai. Į kur tai veda? Tai jau panašu į šio amato žlugdymą“, – kalbėjo bitininkė pridurdama, kad tai vienintelė žemės ūkio šaka, kuri negauna tiesioginių išmokų. – Gal pigesnio medaus ar medaus gaminių ir netrūks, tačiau puikiai žinome, kad iškils grėsmė augalijai. Bitės – ekosistemos dalis. Nebus kam apdulkinti žiedų, neužaugs vaisiai, daržovės. Nuskurs visa augmenija. Labai tikimės, kad bus atkreiptas dėmesys ir laiku padėta išspręsti nerimą keliantys klausimai.“

Pasak europarlamentaro B. Ropės, Lietuvos žemdirbiai pajėgūs įgyvendinti įvairius, net ir sudėtingus reikalavimus ir visuomenės lūkesčius su sąlyga, kad už kiekvieną sukuriamą viešąją gėrybę jiems bus adekvačiai atlyginama.

„Kiekvieną naują reikalavimą turi lydėti jo įgyvendinimui reikalingi pinigai. Todėl tiek Europos Parlamente, tiek kitose ES institucijose svarbu kelti BŽŪP finansavimo klausimus – ne tik dėl tiesioginių išmokų suvienodinimo, bet ir dėl paramos už aplinkai naudingas veiklas, jaunų, naujų ūkininkų pritraukimui į kaimą“, – susitikimo rezultatus komentavo B. Ropė.