Praėjusią savaitę Seime vyko Kaimo sueiga 2023, kurios tema – „Lietuvos kaimo ir žemės ūkio perspektyva po 2024 metų“. Sueigoje tarp 200 dalyvių dalyvavo ir gausus būrys rajono žemdirbių. Seime susirinkę žemdirbių atstovai pasirašė bendrai parengtas programines nuostatas. Jose įvardijami siektini žemės ūkio sektoriaus tikslai ir konkrečios priemonės. Tikimasi, kad dokumento nuostatos nuguls į rinkimines programas.

Pasak Šakių rajono ūkininkų sąjungos pirmininko Igno Duobos, mūsų krašto žemdirbiai yra susirūpinę Lietuvos žemės ūkio perspektyvomis, todėl ir vyko į Seime surengtą Kaimo sueigą išgirsti Seimo narių, žemdirbių organizacijų atstovų, žemės ūkio lyderių pasisakymų. Po sueigos kalbintas Kidulių krašto ūkininkas Darius Ufartas pirmiausiai pasidžiaugė Šakių rajono ūkininkų sąjungos nariais bei jų aktyviu dalyvavimu įvairiuose susirinkimuose, kur ginami ūkininkų interesai.

„Šiandien, manau, Šakių rajono ūkininkų sąjunga yra pavyzdys, kaip turi veikti organizacija. Šiandien gyvename ne autokratinėje, o demokratinėje visuomenėje, kur vieno žmogaus sprendimas negali lemti vienokių ar kitokių pokyčių. Galiu teigti, kad Šakių rajono ūkininkai yra aukštos savimonės žmonės, supranta, kaip ginti ūkininkų interesus. Mes praktiškai į visus renginius važiuojam ne automobiliais, o autobusais... – kalbėjo D. Ufartas. – Tiesa, pasigendam iš kaimyninių rajonų žemdirbiškų organizacijų to noro pakovoti už žemdirbių interesus, už kaimyną, už visus ūkininkus.“

Pasak D. Ufarto, klausantis Kaimo sueigoje išsakytų įžvalgų, pasiūlymų, atrodo, kad visi supranta, kokia jautri šios dienos perspektyvoje Lietuvos ūkio ir kaimo padėtis, tačiau jis svarsto, kad tik laikas parodys, ar tai labiau tik politinis renginys, norint įžiebti vilties ir politinio palankumo, ar startas link konkrečių darbų įgyvendinimo.

„Lašas po lašo... Taip pavadinčiau šią Kaimo sueigą. Jau ne kartą yra tekę dalyvauti politikų organizuojamuose renginiuose ir dažniausiai didžioji dalis būna tik kalbos. Šiandien, manau, kiekvienas toks žemdirbių susibūrimas, pasirašytas dokumentas yra dalelė tos vizijos, kokią mes, žemdirbiai, norėtume matyti. Visada norėtųsi staigių, kardinalių pokyčių, bet tai yra geriau nei iš viso nieko nedaroma“, – vylėsi D. Ufartas pridurdamas, kad visgi Kaimo sueigoje buvo pasigesta Žemės ūkio ministro bei jo pavaduotojų dalyvavimo.

Savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus vedėjos Irenos Žemaitienės teigimu, ypač neramina numatomi sankcijų dydžiai už pievų atkūrimo reikalavimo nevykdymą. 2024–2027m. už pievų atkūrimo reikalavimo nevykdymą ūkininkai būtų baudžiami sankcijomis, kurios būtų taikomos ne konkrečiai paramos schemai, o visai paraiškai, t. y. visa pagal paraišką priskaičiuota plotinių priemonių paramos suma būtų mažinama tam tikra procentine dalimi. Sankcijos dydis priklausytų nuo pažeidimo ploto.

Sueigos dalyvius pasveikinusi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen akcentavo, kad „žemės ūkis buvo, yra ir bus vienu iš atraminių šalies polių“.

Į Sueigos dalyvius vaizdo įrašu kreipęsis Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio komisaras Janušas Voicechovskis pabrėžė, kad Europos Komisijos parengtą ilgalaikę ES kaimo vietovių viziją iki 2040 m. gali pavykti įgyvendinti tik sutelkus visų nacionalinės, regioninės, vietos valdžios institucijų ir suinteresuotųjų subjektų pastangas.

Išklausę pranešimus ir pasisakymus, Kaimo sueigos dalyviai pasirašė dokumentą, kurio nuostatos, tikimasi, nuguls į kitąmet vyksiančių Prezidento, Europos Parlamento, Seimo rinkimuose dalyvaujančių rinkimines programas.

Sueigos dalyviai dokumente pažymi, kad, atsižvelgiant į geopolitines, ekonomines, ekologines, socialines sąlygas, turi būti stiprinamas apsirūpinimo maistu saugumas, o žemės ūkio ir maisto gamyba pripažinta Lietuvos strateginiu sektoriumi. Dokumente primenamas ir ES tiesioginių išmokų suvienodinimas, išreiškiamas susirūpinimas dėl būtinybės tobulinti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027m. strateginį planą. Taip pat teigiama, kad dalis žaliojo susitarimo priemonių yra netaiklios siekiant ambicingų tikslų, o taikomos sukelia neigiamų pasekmių sektoriaus ekonomikai ir apsirūpinimui maistu.

Apie Žemės ūkio sektoriaus skaudulius, problemines vietas Kaimo sueigoje kalbėjo ir kraštietė UAB „Agrolina“ direktorė Raminta Jakelaitienė, kuri pirmiausiai pasidžiaugė žemdirbių atstovų parengtomis programinėmis nuostatomis.

„Tai yra puiki pirminė medžiaga mums, politikams, politinių partijų atstovams. Turime metus parengti rinkimų programą, išdiskutuoti su savo politinėm bendruomenėm dokumente pateiktus žemdirbių klausimus, išsigryninti, kas yra aktualu ir prioritetus įrašyti į savo rinkimines programas. Kvieskitės, kamantinėkit politikus, kad tas požiūris į žemės ūkį, kuo įmanoma, būtų bendresnis, – kalbėjo R. Jakelaitienė. – Nenuostabu, kad tiek daug nesusikalbėjimo yra, rengėme visi kartu protesto akcijas. Nes gerbiami dabar valdantieji konservatoriai neturėjo vizijos apie žemės ūkį. Tai liūdina, bet yra keistina.“

R. Jakelaitienės teigimu, žemės ūkis ir ekologija yra suderinami, tereikia pasitikėti mokslu ir bendrauti vieniems su kitais.