Praėjusį ketvirtadienį į posėdį rinkosi trišalė verslo taryba, bene daugiausiai laiko susitikimo metu skyrusi diskusijai apie atliekas, tiksliau apie tai, kad jeigu namie turime galimybes atsikratyti išrūšiuotomis atliekomis, tai atėję į darbą savo rūšiavimo įpročius galėtume ir pamiršti.

Susitikimo pradžioje vicemeras Egidijus Peleckis posėdžio dalyvius supažindino su elektros įkrovimo stotelių plėtra Šakių rajone. Jis informavo, kad, pradėjus domėtis šiuo klausimu, atsirado, kas pasisiūlė plėtrą vykdyti.

„Pasiūlymas naudingas, nes jie daro savo lėšomis iš savivaldybės tik išsinuomodami po kvadratinį metrą žemės tai stotelei įrengti. Jie padarė analizes, kur jos galėtų būti rengiamos, numatė 14 vietų“, – teigė E. Peleckis, pridurdamas, kad dėl žemės nuomos bus skelbiamas konkursas, o kad būtų pritarta plėtrai, sprendimo projektą teiks savivaldybės tarybai.

Tiesa, konkrečiai nebuvo įvardyta nei lokacija, nei kas tą plėtrą planuotų vykdyti, tačiau pasidžiaugta, kad realiai padaryti namų darbai ir aiškios vietos, kurios būtų tinkamos stotelėms įrengti, nes anksčiau savivaldybės apsvarstytos, pripažino E. Peleckis, buvo gana nepatrauklios.

Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Jurgita Bosikienė pristatė pokyčius dėl Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) funkcijų perėmimo, mat nuo sausio 1 d. gyventojai prašymus dėl miestų ir miestelių teritorijose esančios valstybinės žemės nuomos sutarčių sudarymo bei keitimo turės teikti nebe NŽT, bet savivaldybėms. Taip pat savivaldybėms prašymus dėl valstybinės žemės panaudos sutarčių sudarymo ar tokių sutarčių keitimo turės teikti ir valstybės institucijos bei kitos įstaigos. Savivaldybės taip pat išduos sutikimus statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinuosius nesudėtinguosius statinius, statyti nesudėtinguosius statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, sutikimus laikinai naudotis valstybine žeme statybos metu ir pan.

Visgi didžiąją laiko dalį susitikimo dalyviai diskutavo apie atliekų rūšiavimo problemą. Trišalės verslo tarybos pirmininkas Arūnas Tarnauskas priminė, kad pakuočių atliekos, kurios savo pobūdžiu ir sudėtimi panašios į namų ūkių pakuočių atliekas, turėtų būti surenkamos vienodomis sąlygomis tiek iš fizinių, tiek iš juridinių asmenų, tačiau nors tokia tvarka numatyta dar 2022 m., realiai ji neveikia. Ir jeigu fiziniai asmenys turi galimybes atsikratyti išrūšiuotomis atliekomis, tai įstaigoms, tai yra juridiniams vienetams, ši problema išlieka opi.

Pavyzdžiui, tokios atliekos kaip vienkartinės maisto dėžutės, maišeliai, maisto plėvelė, tetrapakai, plastikiniai pakeliai nuo saldainių, ledų, traškučių ir kitų maisto produktų, maisto pakavimo popierius ir kartoninės dėžės, dovanų maišeliai, laikraščiai, žurnalai, vokai, skrajutės ir kitos pakuotės, išskyrus transporto pakuotę, iš įmonių konteinerių turi būti vežamos be papildomų mokesčių ir sutarčių. A. Tarnauskas dalijosi patirtimi, kad tokia tvarka ir praktika kitose savivaldybėse, pavyzdžiui, Prienų, kur jo vadovaujama įmonė vykdo veiklą, puikiai veikia ir atliekas rūšiuoti įstaigų darbuotojams yra sudarytos galimybės, tačiau mūsų apskrityje, deja, ne.

„Jeigu biure žmonės susirūšiuoja popierių ar plastiką, tai atliekas turi galimybę nunešti tik į mišrių atliekų konteinerį, nes kitokių konteinerių nėra“, – atkreipė dėmesį verslininkas.

Kad problema aktuali, sutiko ir vicemeras E. Peleckis net sudvejojęs, ar prie savivaldybės tokie konteineriai yra, tačiau pripažino, kad net mokyklose išrūšiuotomis atliekomis nėra kaip atsikratyti.

„Pavyzdžiui, mokykloje stovi trys konteineriai, trys iš jų galėtų būti pakuočių, o du komunalinių. Mokykla moka už penkis komunalinių. Pats skaičiavau, kad jeigu išsinuomotume ir aptarnautų tuos tris pakuočių, mums neapsimokėtų“, – patirtimi dalijosi vicemeras ir sutiko, kad rūšiuoti neskatinama visose Marijampolės regiono savivaldybėse.

Tad, kaip minėta, nors ir mokiniai ar įstaigose dirbantys žmonės rūšiuoja plastiko ar stiklo atliekas, bet realybėje jų nėra kur išmesti, nes apskrityje, atsikračius vadinamųjų varpelių, nauji konteineriai atsirado tik prie daugiabučių namų.

„Taip išeina, kad namie rūšiuoji, bet jau išėjęs į darbą nerūšiuoji...“ – sistemos viražais stebėjosi verslininkas Audrius Mockaitis.

Visi sutiko, kad šį klausimą reikia judinti ir teirautis Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro (MAATC), kodėl tai, kas veikia kitose apskrityse, mūsiškėje neveikia ir paslauga neužtikrinama. Šiuo klausimu žadėjo pasidomėti E. Peleckis, į įmonę jis mano kreiptis raštu ir galbūt pajungti visas apskrities savivaldybes, mat būtent jos yra MAATC dalininkės.

Penktadienį komentaro iš MAATC dėl susiklosčiusios situacijos gauti nepavyko, tad jų poziciją paviešinsime, kai gausime atsakymus į klausimus.