Lietuva – mažiausiai už pieną gaunanti šalis

Praėjusią savaitę Vilniuje net dvi dienas vykusioje Europos pieno tarybos (EMB) asamblėjoje diskutuota, kaip įveikti pieno krizę Europoje. EMB asamblėjoje dalyvavo 16-os šalių atstovai, dauguma jų – ūkininkai.

Didžiausia šiuo metu visos Europos pienininkų problema – gamybos savikainos nedengianti žaliavinio pieno kaina. Tad praėjusią savaitę Vilniuje šalies pienininkai priėmė Europos pieno tarybos vadovus. Pasak kalbėjusio EMB prezidento dano Kjartano Poulseno, šiuo metu dauguma Europos pieno gamintojų dirba nuostolingai, o sunkiausia padėtis – Lietuvoje, todėl EMB ir surengė asamblėją čia, norėdama palaikyti Lietuvos pieno gamintojus.
 
Kad žaliavinio pieno kainą reguliuoti reikia, sutarė bene visi asamblėjos dalyviai, tik diskutuota, koks pieno kainos reguliavimas – valstybinis ar europinis – turėtų būti, kol kas vieningos nuomonės Europos pieno taryboje neprieita. Vakarų Europos šalys labiau norėtų savarankiškumo, Lietuvos pienininkai labiau linksta į europinį reguliavimą. Kaip pavyzdys dėl kainų reguliavimo pateiktas ispanų modelis – Ispanija yra vienintelė ES šalis, priėmusi įstatymą, kuris garantuoja, kad pirkėjas negali nupirkti produkcijos iš ūkininko žemesne kaina nei gamybos savikaina.

Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininko Igno Hofmano teigimu, turi būti teisingas kainos pasiskirstymas tarp gamintojų, perdirbėjų ir prekybininkų, kad pienas nebūtų superkamas žemesne kaina negu savikaina.

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos nario, Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės vadovo Petro Puskunigio pastebėjimu, problemos panašios visoje Europoje, tik požiūris į jas skiriasi.

„Mes, žemdirbiai, pastaruosius trejus metus išgyvename didžiulį genocidą. Ne tik pieno sektoriui – visam žemės ūkiui blogai“, – pabrėžė P. Puskunigis.

Jo teigimu, pieno ūkiai šalyje sukuria didelę pridėtinę vertę, darbo vietas, tačiau kartais atrodo, kad pieno gamintojai labiau rūpinasi kaimo ateitimi nei politikai, kurie rūpestį kaimu deklaruoti labiau mėgsta tik rinkiminėse programose.

EMB asamblėja sunkiausiai iš visos ES gyvenantiems Lietuvos pieno gamintojams išreiškė palaikymą ir solidarumą. O kiek asamblėjos metu išsakytų pasiūlymų pavyks perkelti į teisės aktus, kad žaliavinio pieno kaina padengtų savikainą, priklausys nuo ūkininkų gebėjimo įtikinti ir politikų valios bei požiūrio.

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos duomenimis, karvių ir jų laikytojų skaičius Lietuvoje nuosekliai mažėja nuo 2004 m. Metų pradžioje šalyje buvo 21,5 tūkst. pieno ūkių (palyginimui 2016 m. – daugiau nei 52 tūkst.). Lyginant šių metų sausį–rugpjūtį su tokiu pat laikotarpiu pernai, supirkto pieno kiekis Lietuvoje sumažėjo apie 3 proc. Vidutinės natūralaus pieno supirkimo kainos Lietuvoje nuo pernai metų vidurio yra mažesnės nei ES vidurkis.

„Draugo“ inf.

Chrebtovas 300x600px

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar pajutote šildymo sąskaitų šuolį?

klausimelis 02 13Kornelija iš Šakių:

Gyvenu sodo namelyje, šildausi elektriniu prietaisu. Kambarį įšildau iki maždaug 15 laipsnių. Name neturiu nei vandens, jokių sąlygų nėra net nusiprausti. Nei vietos krosniai. Palyginus su gruodžiu, elektros prisukta dvigubai daugiau, nors mažai namuose buvau. Per didelius šalčius važiavau gyventi pas seserį. Už sausį elektros skaitiklis virš 200 kilovatų prisuko. Grįžus kambaryje minus 7 buvo. 

klausimelis 02 13 2

Gaila iš Lukšių:

Gyvenu name, kuriame įrengtas mišrus šildymo variantas. Kūrenu ir granulėmis, ir malkomis bei briketais. Vasarą pirkau keturias tonas granulių, tona daugiau nei ankstesniais metais. Turėtų užtekti. Jau tris tonas sukūrenau. Su tokiu nerimu gyvenu. Jeigu šildymo sezonas užsitęs, granulių pritrūks, kūrensiu malkomis, kurių turiu pasirūpinusi. Skaičiau, kad granulių trūkumas. Granulių reikėjo į katilą šiemet daug daugiau. Namas medinis, apšiltintas, namuose šilta.

europos pulsas350px

300x600 piestukaspiestukas 
 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.