Praėjusią savaitę Vilniuje net dvi dienas vykusioje Europos pieno tarybos (EMB) asamblėjoje diskutuota, kaip įveikti pieno krizę Europoje. EMB asamblėjoje dalyvavo 16-os šalių atstovai, dauguma jų – ūkininkai.
Didžiausia šiuo metu visos Europos pienininkų problema – gamybos savikainos nedengianti žaliavinio pieno kaina. Tad praėjusią savaitę Vilniuje šalies pienininkai priėmė Europos pieno tarybos vadovus. Pasak kalbėjusio EMB prezidento dano Kjartano Poulseno, šiuo metu dauguma Europos pieno gamintojų dirba nuostolingai, o sunkiausia padėtis – Lietuvoje, todėl EMB ir surengė asamblėją čia, norėdama palaikyti Lietuvos pieno gamintojus.
Kad žaliavinio pieno kainą reguliuoti reikia, sutarė bene visi asamblėjos dalyviai, tik diskutuota, koks pieno kainos reguliavimas – valstybinis ar europinis – turėtų būti, kol kas vieningos nuomonės Europos pieno taryboje neprieita. Vakarų Europos šalys labiau norėtų savarankiškumo, Lietuvos pienininkai labiau linksta į europinį reguliavimą. Kaip pavyzdys dėl kainų reguliavimo pateiktas ispanų modelis – Ispanija yra vienintelė ES šalis, priėmusi įstatymą, kuris garantuoja, kad pirkėjas negali nupirkti produkcijos iš ūkininko žemesne kaina nei gamybos savikaina.
Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininko Igno Hofmano teigimu, turi būti teisingas kainos pasiskirstymas tarp gamintojų, perdirbėjų ir prekybininkų, kad pienas nebūtų superkamas žemesne kaina negu savikaina.
Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos nario, Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės vadovo Petro Puskunigio pastebėjimu, problemos panašios visoje Europoje, tik požiūris į jas skiriasi.
„Mes, žemdirbiai, pastaruosius trejus metus išgyvename didžiulį genocidą. Ne tik pieno sektoriui – visam žemės ūkiui blogai“, – pabrėžė P. Puskunigis.
Jo teigimu, pieno ūkiai šalyje sukuria didelę pridėtinę vertę, darbo vietas, tačiau kartais atrodo, kad pieno gamintojai labiau rūpinasi kaimo ateitimi nei politikai, kurie rūpestį kaimu deklaruoti labiau mėgsta tik rinkiminėse programose.
EMB asamblėja sunkiausiai iš visos ES gyvenantiems Lietuvos pieno gamintojams išreiškė palaikymą ir solidarumą. O kiek asamblėjos metu išsakytų pasiūlymų pavyks perkelti į teisės aktus, kad žaliavinio pieno kaina padengtų savikainą, priklausys nuo ūkininkų gebėjimo įtikinti ir politikų valios bei požiūrio.
Lietuvos pieno gamintojų asociacijos duomenimis, karvių ir jų laikytojų skaičius Lietuvoje nuosekliai mažėja nuo 2004 m. Metų pradžioje šalyje buvo 21,5 tūkst. pieno ūkių (palyginimui 2016 m. – daugiau nei 52 tūkst.). Lyginant šių metų sausį–rugpjūtį su tokiu pat laikotarpiu pernai, supirkto pieno kiekis Lietuvoje sumažėjo apie 3 proc. Vidutinės natūralaus pieno supirkimo kainos Lietuvoje nuo pernai metų vidurio yra mažesnės nei ES vidurkis.
„Draugo“ inf.