Rinkliava už atliekas galėtų keistis jau pavasarį

Savivaldybės priverstos didinti įmokas už atliekų tvarkymą, nes atliekų tvarkymui keliami vis griežtesni reikalavimai. D. Pavalkio nuotr.

Praėjusią savaitę Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro (MAATC) akcininkai rinkosi į susirinkimą ir svarstė tiek neišvengiamai didėsiančią mokesčio už atliekų tvarkymą kainą, tiek aptarė kitus klausimus bei sutarė artimiausiu metu rinktis darkart.

Kaip po akcininkų susirinkimo informavo Šakių r. savivaldybės meras Raimondas Januševičius, tikriausiai jau kovą visos penkios apskrities savivaldybės svarstys klausimą dėl įkainių už atliekų surinkimą ir tvarkymą didėjimo, mat tai neišvengiama. Kai kurios šalies savivaldybės didesnius mokesčius nusistatė dar praėjusių metų pabaigoje. Pavyzdžiui, Panevėžio gyventojams pernai rinkliava už atliekas buvo didinama dukart, Vilniaus valdžia atliekų išvežimą pabrangino nuo sausio. Mūsų savivaldybėje, kaip ir visoje apskrityje, kaina keitėsi nuo 2022 m. vasario ir buvo nustatyta 2,59 euro žmogui (didėjo 48 centus), kai kitose savivaldybėse jis siekia ir 6 eurus. Dar prieš dvejus metus kalbėta, kad kaina kompromisinė ir laikina, jau tada buvęs MAATC vadovas buvo prašęs kainą didinti iki daugiau nei 3 eurų, bet tarp savivaldybių nebuvo rasta bendro sutarimo, tad, panašu, bendro sutarimo bus ieškoma dabar.

Regionų atliekų tvarkymo centrų (RATC) asociacija praėjusią savaitę irgi išplatino pranešimą, kad savivaldybės priverstos didinti įmokas už atliekų tvarkymą, nes atliekų tvarkymui keliami vis griežtesni reikalavimai, vien nuo 2023 m. Aplinkos ministerija padidino vadinamą sąvartyno mokestį nuo 15 iki 50 eurų už toną, o nuo 2021 m. pradžios minėtas mokestis didėjo net 10 kartų, jau nekalbant ir apie kuro sąnaudas, darbo užmokestį ir kitus kaštus. RATC žeria kritikos ir ministerijai, mat nėra sukurta būtina infrastruktūra užsibrėžtiems tikslams pasiekti.

„Plane numatyta, kad 60 proc. visų komunalinių atliekų būtų paruošiamos pakartotiniam naudojimui ir perdirbimui. Tačiau iki šiol nėra sukurta šiam tikslui būtina infrastruktūra, o ministerija vėluoja parengti strateginius dokumentus“, – rašoma pranešime ir dėstoma, kad taip pat yra nuostata, jog iki 2030 m. į sąvartynus patektų ne daugiau kaip 5 proc. visų komunalinių atliekų, o „toks sprendimas lemia, kad 75 tūkst. tonų energetinės vertės neturinčių atliekų teks sutvarkyti iki šiol nežinomu būdu arba išvežti sudeginti, jeigu bus padidinta bendra atliekų panaudojimo energijos gamybai kvota. Vien tai atliekų tvarkymo kainą didina apie 5 mln. eurų“.

Tad suprantama, kad finansinę naštą kažkas turi kompensuoti ir tas kažkas yra gyventojai. Be to, meras informavo, kad MAATC neišlipa iš finansinės duobės.

„Šiai dienai ir su šiais tarifais, jei neklystu, jau turi apie 400 tūkst. eurų nuostolio“, – teigė R. Januševičius ir pridūrė, kad visgi neužtenka pasakyti, kad viskas brangsta ir dėl to kaina turi didėti, tad užduočių gavo ir naujoji MAATC vadovė Irma Žiūkaitė, centrui vadovaujanti nuo birželio 22 d.

„Suprantama, kad kyla taršos, aplinkosauginiai ir kiti reikalavimai, bet vadovė turi pasižiūrėti ir savo įstaigos resursus, yra 86 etatai, ne tik žiūrėti, kaip kainą kelti gyventojams“, – po dalininkų susirinkimo kalbėjo meras ir teigė, jog vadovės vizijos, strategijos ir pasiūlymų laukiama po dviejų savaičių, kada apskrities savivaldybių merai į susitikimą dėl MAATC rinksis dar kartą.

Kaip žinia, nuo sausio 1 d. privaloma atskirai rūšiuoti ir maisto bei virtuvės atliekas. Kai kurios savivaldybės jau nuo metų pradžios gyventojams ėmė dalinti oranžinius maišelius šioms atliekoms išmesti. Beje, Alytaus savivaldybė šias atliekas rūšiuoja jau nuo 2018 m. ir tai, kas šalyje su maisto atliekų rūšiavimu vyksta nuo sausio, jie vadina chaosu ir bendros vizijos neturėjimu, kritikuoja pasirinktą maišelių sistemą. Marijampolės apskritis maisto atliekų rūšiavimui dar nepasirengusi, nors kiek anksčiau MAATC prevencinės veiklos organizatorė Jurgita Morozaitė „Draugą“ yra informavusi, kad dalis konteinerių, kurie pirmiausiai būtų statomi daugiabučių namų gyventojams, jau nupirkta.

„Tam reikia sukurti bendrą infrastruktūrą, žinoma, tai ir papildomi kaštai, apie tai dar kalbėsime“, – patikslino meras.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar matote prasmę jungtis prie Šaulių sąjungos ar karo komendantūrų?

klausimelis 06 02Arūnas iš Ringaudų:

Tokios organizacijos šiandienos geopolitiniame kontekste yra labai prasmingos ir reikalingos. Nors apie komendantūras žinau mažai, trūksta informacijos, bet galvoju, kad jos ypač aktualios šiuolaikiniam jaunimui – mano nuomone, jie kiek išlepę ir mažai ką moka, tad tokia veikla išmokytų didesnės atsakomybės. Kiekvienas pilietis privalo turėti bent minimalias žinias ir aiškiai suprasti, kas yra mūsų priešas. Nors pats auginu vaikus ir laiko trūksta, jei kiltų reali grėsmė, tikrai nebėgčiau į užsienį, kaip kai kurie sako, o likčiau čia. 

klausimelis 06 02 2

Vakaris iš Gelgaudiškio:

Nors apie Šaulių sąjungą ar karo komendantūras kol kas tik šiek tiek girdėjau, žinau, kad tai yra pasiruošimas galimoms grėsmėms. Anksčiau apie narystę jose rimtai nesvarsčiau, tačiau dabar jau pradedu domėtis. Manau, kad jungtis prie tokių organizacijų yra prasminga ir naudinga. Jei iškiltų reali grėsmė, būtų kur kas ramiau būti apmokytam ir pasiruošusiam, todėl tikrai matau prasmę apsvarstyti galimybę prisijungti prie šaulių ar komendantūros.

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.