Rinkliava už atliekas galėtų keistis jau pavasarį

Savivaldybės priverstos didinti įmokas už atliekų tvarkymą, nes atliekų tvarkymui keliami vis griežtesni reikalavimai. D. Pavalkio nuotr.

Praėjusią savaitę Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro (MAATC) akcininkai rinkosi į susirinkimą ir svarstė tiek neišvengiamai didėsiančią mokesčio už atliekų tvarkymą kainą, tiek aptarė kitus klausimus bei sutarė artimiausiu metu rinktis darkart.

Kaip po akcininkų susirinkimo informavo Šakių r. savivaldybės meras Raimondas Januševičius, tikriausiai jau kovą visos penkios apskrities savivaldybės svarstys klausimą dėl įkainių už atliekų surinkimą ir tvarkymą didėjimo, mat tai neišvengiama. Kai kurios šalies savivaldybės didesnius mokesčius nusistatė dar praėjusių metų pabaigoje. Pavyzdžiui, Panevėžio gyventojams pernai rinkliava už atliekas buvo didinama dukart, Vilniaus valdžia atliekų išvežimą pabrangino nuo sausio. Mūsų savivaldybėje, kaip ir visoje apskrityje, kaina keitėsi nuo 2022 m. vasario ir buvo nustatyta 2,59 euro žmogui (didėjo 48 centus), kai kitose savivaldybėse jis siekia ir 6 eurus. Dar prieš dvejus metus kalbėta, kad kaina kompromisinė ir laikina, jau tada buvęs MAATC vadovas buvo prašęs kainą didinti iki daugiau nei 3 eurų, bet tarp savivaldybių nebuvo rasta bendro sutarimo, tad, panašu, bendro sutarimo bus ieškoma dabar.

Regionų atliekų tvarkymo centrų (RATC) asociacija praėjusią savaitę irgi išplatino pranešimą, kad savivaldybės priverstos didinti įmokas už atliekų tvarkymą, nes atliekų tvarkymui keliami vis griežtesni reikalavimai, vien nuo 2023 m. Aplinkos ministerija padidino vadinamą sąvartyno mokestį nuo 15 iki 50 eurų už toną, o nuo 2021 m. pradžios minėtas mokestis didėjo net 10 kartų, jau nekalbant ir apie kuro sąnaudas, darbo užmokestį ir kitus kaštus. RATC žeria kritikos ir ministerijai, mat nėra sukurta būtina infrastruktūra užsibrėžtiems tikslams pasiekti.

„Plane numatyta, kad 60 proc. visų komunalinių atliekų būtų paruošiamos pakartotiniam naudojimui ir perdirbimui. Tačiau iki šiol nėra sukurta šiam tikslui būtina infrastruktūra, o ministerija vėluoja parengti strateginius dokumentus“, – rašoma pranešime ir dėstoma, kad taip pat yra nuostata, jog iki 2030 m. į sąvartynus patektų ne daugiau kaip 5 proc. visų komunalinių atliekų, o „toks sprendimas lemia, kad 75 tūkst. tonų energetinės vertės neturinčių atliekų teks sutvarkyti iki šiol nežinomu būdu arba išvežti sudeginti, jeigu bus padidinta bendra atliekų panaudojimo energijos gamybai kvota. Vien tai atliekų tvarkymo kainą didina apie 5 mln. eurų“.

Tad suprantama, kad finansinę naštą kažkas turi kompensuoti ir tas kažkas yra gyventojai. Be to, meras informavo, kad MAATC neišlipa iš finansinės duobės.

„Šiai dienai ir su šiais tarifais, jei neklystu, jau turi apie 400 tūkst. eurų nuostolio“, – teigė R. Januševičius ir pridūrė, kad visgi neužtenka pasakyti, kad viskas brangsta ir dėl to kaina turi didėti, tad užduočių gavo ir naujoji MAATC vadovė Irma Žiūkaitė, centrui vadovaujanti nuo birželio 22 d.

„Suprantama, kad kyla taršos, aplinkosauginiai ir kiti reikalavimai, bet vadovė turi pasižiūrėti ir savo įstaigos resursus, yra 86 etatai, ne tik žiūrėti, kaip kainą kelti gyventojams“, – po dalininkų susirinkimo kalbėjo meras ir teigė, jog vadovės vizijos, strategijos ir pasiūlymų laukiama po dviejų savaičių, kada apskrities savivaldybių merai į susitikimą dėl MAATC rinksis dar kartą.

Kaip žinia, nuo sausio 1 d. privaloma atskirai rūšiuoti ir maisto bei virtuvės atliekas. Kai kurios savivaldybės jau nuo metų pradžios gyventojams ėmė dalinti oranžinius maišelius šioms atliekoms išmesti. Beje, Alytaus savivaldybė šias atliekas rūšiuoja jau nuo 2018 m. ir tai, kas šalyje su maisto atliekų rūšiavimu vyksta nuo sausio, jie vadina chaosu ir bendros vizijos neturėjimu, kritikuoja pasirinktą maišelių sistemą. Marijampolės apskritis maisto atliekų rūšiavimui dar nepasirengusi, nors kiek anksčiau MAATC prevencinės veiklos organizatorė Jurgita Morozaitė „Draugą“ yra informavusi, kad dalis konteinerių, kurie pirmiausiai būtų statomi daugiabučių namų gyventojams, jau nupirkta.

„Tam reikia sukurti bendrą infrastruktūrą, žinoma, tai ir papildomi kaštai, apie tai dar kalbėsime“, – patikslino meras.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar ryžtumėtės donorystei?

klausimelis 10 04Regina iš Šakių:

Vieną kartą esu davusi kraujo. Mano artimoje aplinkoje nėra aukojusių organų. Organų donorai, manau, yra drąsūs, gyvybę gelbstintys žmonės. Negalvojau, kad pati galėčiau tapti organų donore, manau, organai mano jau per seni. Kur įsigyti donoro kortelę, deja, nežinau. 

klausimelis 10 04 2

Gražina iš Šakių:

Donorystė – kilnus būdas padėti kitam. Be abejo, yra reikalinga. Yra žmonių, kurie nesiryžta donorystei. Kad galbūt donoro organai išgelbėjo kažkieno gyvybę, tokio atvejo mano artimoje aplinkoje nebuvo. Esu prieš maždaug 30 metų davusi kraujo. Jei šiandien būtų pačios sveikesni organai, sutikčiau tapti donore. Kaip įsigyti donoro kortelę? Greičiausiai kreipčiausi į savo šeimos gydytoją.

dzingulevicius geras
 
ambrozija350px
 
chrebtovas 10 26

BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.