„Visais keliais bandome prasimušti ir parodyti, kokie esame ir kuo galime būti įdomūs“, – praėjusią savaitę teigė meras Raimondas Januševičius susitikimo su tiesioginių užsienio investicijų plėtros agentūra „Investuok Lietuvoje“ atstovais metu.
Tiesa, nors panašaus turinio žinutės apie norą pritraukti investuotojus ne naujiena, investuotojams, panašu, mūsų kraštas nėra itin patrauklus, tad tokią nuostatą dabartinė valdžia užsibrėžusi keisti. Kita vertus, anot mero, o kaip galime būti patrauklūs, jei seniai turime taip vadinamą ekonominę zoną, bet kelio į ją nėra, tad kas norės ateiti į plyną lauką...
Tad būtent nuo prisistatymo, ką rajonas galėtų pasiūlyti potencialiam investuotojui, meras ir pradėjo susitikimą, o svečius atlydėjęs Seimo narys Giedrius Surplys linkėjo kalbėti rimtai.
Meras pristatė, kad Šakiuose yra 9 ha plotas, tačiau, apjungus tris sklypus, jis galėtų sudaryti apie 11 ha. Būtent į šią pramonės parko teritoriją yra projektuojamas įvažiavimas-kelias, kuris jungtų du pagrindinius kelius ir dvi kryptis – Kudirkos Naumiesčio ir Griškabūdžio–Pilviškių.
„Tai galimybė išvažiuoti iš miesto nekertant miesto centro. Manau, kelio rangos darbai startuos dar šiais metais, o kitais metais atsiras kelias į pramoninę zoną“, – svečiams pasakojo R. Januševičius.
Taip pat pažymėjo, kad 9 ha valstybinės žemės plotas yra Kudirkos Naumiestyje, prie buvusio linų fabriko. Visgi kaip vienas perspektyviausių užmojų pristatytas Gelgaudiškio pramoninis-pramoginis uostas.
„Čia jau reikia verslo, viešųjų lėšų čia skirti neturime jokių galimybių“, – pripažino meras.
„Investuok Lietuvoje“ infrastruktūros komandos vadovė Virginija Gelžinytė pasakojo, kaip vyksta užsienio investuotojų pritraukimo procesas ir teigė, jog pirmiausiai investuotojai renkasi valstybę, o ne konkretų regioną.
D. Pavalkio nuotr.
„Pirmiausiai turime parduoti Lietuvą, o paskui jau dairomasi viduje. Dažniausiai laimi tie, kurie jau turi paruoštus žemės sklypus, nes dažniausiai jie (potencialūs investuotojai – red. past.) turi konkrečius grafikus, kada nori įsikurti, pradėti gamybą... Tai jeigu sklypas neparuoštas, be infrastruktūros, netinkamų paskirčių, tai užtrunka daug laiko, tad dažniausiai tai pralaimi prieš tuos, kur galima įsikurti kelių mėnesių bėgyje“, – kalbėjo V. Gelžinytė ir pridūrė, kad tipiniai investuotojai ieško 5–10 ha, kur turi būti kelias, elektra ir elektros galia, o kiti dalykai labiau priklauso nuo projekto ir konkrečių poreikių.
Be to, kaip svarbų indikatorių įvardijo ir vietos valdžios bei institucijų požiūrį – ar skiriamas dėmesys, kaip greitai galima gauti atsakymus ir pan.
„O ko reikia, kad Šakiai atsirastų jūsų radare?“ – klausė svečių G. Surplys, kuriam buvo atsakyta, kad dabar jau yra, ir „kai tik turėsim kam, galėsim pasiūlyti“.
Susitikimo metu aptarta ir žmogiškųjų išteklių problema, tačiau svečiai sutiko, kad ji aktuali daug kur. Anot mero, jei bus prūdas, bus ir žuvies – žmonės gali atvažiuoti ir iš Kauno, kaip ir mūsiškiai važiuoja kitur, nes dabar, kalbėjo jis, gal ir trūksta darbo jėgos, bet nelabai jiems turime ir ką pasiūlyti.
V. Gelžinytė patarė dirbti ir su bendruomene, kad jai nebūtų staigmena, jog į pramoninę teritoriją anksčiau ar vėliau ateis pramonė, nes patirtis rodo, jog kiekvienas projektas bendruomenėse sukelia daug diskusijų, neretai sulaukia pasipriešinimo.
Po pasikalbėjimo ir įžvalgų, kokie sklypai ir žemės plotai galėtų būti patrauklūs investuotojams ir kokius namų darbus toliau turėtų rengti savivaldybės administracija, svečiams parodytas Šakiuose esantis pramoninio parko sklypas, vieta, kur planuojamas kelias.
Martynas iš Šakių:
