Verslo plėtros strategija: pirmiau višta ar kiaušinis?

Apskritojo stalo diskusijoje dalyvavo verslininkai, valdžios atstovai, partneriai. Kristalizavosi retoriniai svarstymai, ar tikrai rajonas turėtų orientuotis būtent į užsienio investicijų pritraukimą, nes verslininkai sutartinai tvirtina, kad variklis yra vietinis verslas, mažos įmonės ir į tai reikėtų orientuotis. D. Pavalkio nuotr.

Antradienį į apskritojo stalo diskusiją apie rajono verslo plėtros strategiją verslininkus, verslo partnerius, valdžios atstovus pakvietė asocijuotų verslo struktūrų – Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų (KPPAR) Šakių atstovybė bei Verslo klubas. Tai ko gi reikia verslo plėtrai ir kokie skauduliai labiausiai neduoda ramybės? Kaip įprasta, klausimų daugiau nei atsakymų.

KPPAR Šakių atstovybės vadovas Arūnas Tarnauskas, apžvelgdamas rajono situaciją, minėjo, kad tarp aplinkinių savivaldybių tiek pagal dirbančiųjų skaičių, tiek pagal įmonių skaičių esame tarp mažesnių, bet pozicijas išlaikome gana stabiliai.

„Augo tiek darbo užmokestis, tiek įmonių skaičius. Pavyzdžiui, Šakiuose padidėjo trimis, Vilkaviškyje – penkiomis“, – informavo A. Tarnauskas.

Būtent jo vadovaujama įmonė yra didžiausias rajono darbdavys, paskui rikiuotųsi savivalda, Šakių ligoninė, UAB „Lukšių pieninė“, UAB „Fleming“ baldai.

Pagal sektorius daugiausiai darbuotojų dirba švietimo, medicinos bei mažmeninės prekybos sektoriuose.

Anot KPPAR Šakių atstovybės vadovo, svarbūs visi sektoriai ir, kaip rodo praktika, kažkokių didelių gelbėtojų iš šalies, kurie ateitų, prikurtų daug darbo vietų, neatsirado, nes „gerbūvį kuria tie, kurie čia buvo, išėjus tėvams verslą perima vaikai“.

valaityte migleDiskusijos klausydama UAB „Lauksva“ rinkodaros ir pardavimų vadovė Miglė Valaitytė pripažino, kad norėtųsi labiau kalbėti apie realiai įgyvendinamus pasiūlymus ir žiūrėti, kiek jie palankūs verslui, nes dabar jai net neaišku, tai koks gi galėtų būti jos indėlis, kad rajone būtų patrauklesnės sąlygos. D. Pavalkio nuotr.

Būtent į smulkų, vietinį verslą siūlė orientuotis ir UAB „Gelgaudiškio gelžbetonis“ vadovas Edmundas Rinkevičius ir kalbėdamas apie nedarbo problemas pripažino: ateina 10, iš jų devyni sako, kad jiems nieko nereikia.

„Tad apie ką mes kalbame?“ – kėlė retorinį klausimą verslininkas ir pripažino, jog tūkstančiui žmonių mes turime 14 veikiančių įmonių.

„Tas skaičius didėja, nes mūsų mažėja. Tad išsikelkime tikslą, kad, pavyzdžiui, tūkstančiui žmonių atsirastų 50 įmonių“, – siūlė E. Rinkevičius ir tarp ambicingesnių tikslų kvietė nusimatyti, kiek čia turėtų gyventi šeimų, vaikų, ir išties siekti tikslų įgyvendinimo.

Ūkio ir investicijų skyriaus vedėjas Martynas Remeikis irgi kėlė retorinį klausimą, ar rajonui tikrai reikia užsienio investuotojo, tad jis klausė verslininkų, o ko gi reikia jau čia gyvuojančiam verslui, kokie jo poreikiai.

„Reikia pagalbos teritorijų planavime? Prašom, kreipkitės. Reikia pagalbos statyboj, plėtroj? Prašom, kreipkitės“, – siūlė skyriaus vedėjas.

Visgi viena aktualesnių problemų, su kuo susiduria kone visi sektoriai, – kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas.

Kaip kalbėjo 2018-ųjų rajono verslo plėtros strategijos gaires aptarusi KPPAR Šakių atstovybės narystės koordinatorė, Šakių turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Daiva Palukaitienė, aktuali ir būstų problema, bet čia vėlgi kyla filosofinis ir amžinas klausimas, tai kas pirmiau – višta ar kiaušinis, darbo vietos ar gyvenamasis būstas.

„Reikia tikėtis, kad pajudės šis klausimas iš mirties taško“, – vylėsi D. Palukaitienė.

Tačiau kol valdžia žvelgia į verslą, verslas konstatuoja, kad Šakiuose rizikinga statyti naujus būstus, esą neaiški rinka, reikia turėti daug kapitalo ir yra rizika, ar būstą nupirks, kada nusipirks. Kainos irgi aukštos, nes nėra pasiūlos.

Visgi pastaruoju metu būtent gyvenamieji butai įrenginėjami buvusiuose „Sodros“ bei policijos pastatuose.

D. Palukaitienė paminėjo ir faktą, kad nuo 2018 m. neatsirado ir atsakingo už strategijos įgyvendinimą žmogaus.

„Tarsi prisiima Šakių TVIC, bet ne visi klausimai mūsų kompetencija“, – kalbėjo atstovybės koordinatorė ir išreiškė viltį, kad ši atsakomybė su savivaldybės administracija bus labiau apibrėžta, nors apskritai bendradarbiavimo gerinimo linkme išties nemažai dirbta.

Apie strateginius užmojus kalbėjęs meras Raimondas Januševičius teigė, kad apskritai reikia visuomenėje formuoti kitokį požiūrį, nes dabar investicijų lyg ir norime visi, suprantame jų svarbą, bet kai jos ateina – prieštaraujame.

„Visi nori, kad būtų, bet tik ne pas mus“, – sakė meras ir ironizavo, kad „vienam per daug dulka, kitam per daug jėgainės sukasi ar kažkas per daug triukšmo sukelia“...

Jis taip pat sutiko su aktualia darbo jėgos bei būstų stygiaus problema, susitikimo dalyviams pasakojo apie dviračių takų plėtrą, projektuojamą kelią į ekonominę zoną, planuojamas uosto galimybes, perspektyvas geležinkelio vėžei, tilto ties Kriūkais įrengimą...

„Šiandien tai gal utopinė idėja, bet duotų didžiulę pridėtinę vertę visam regionui“, – įsitikinęs R. Januševičius, kvietęs verslo atstovus teikti vizijas ir pasiūlymus dėl vykstančių bendrojo plano keitimo darbų – koks verslo matymas bei vizijos, poreikiai.

„Meras pasakoja vizijas apie autobusų stotį, traukinių liniją, bet visas pasakojimas užsibaigia, kad reikia suvienyti jėgas ir bendrą rezultatą pasiekti. Tai man ta dalis nelabai aiški, kuo aš galėčiau prisidėti, kad tai atsirastų“, – svarstė UAB „Lauksva“ rinkodaros ir pardavimų vadovė Miglė Valaitytė ir pirmiausiai siūlė galvoti, kaip netgi iš gretimų rajonų prisitraukti žmones, nes praktika rodo, kad tai irgi iššūkis.

Ji tęsė: „Mano supratimu, savivaldybė – vėliavnešys, tad keistas klausimas, nuo ko pradedam. Mano požiūriu, gal reikia teikti pasiūlymus, kurie realiai įgyvendinami, nes jūsų pasiūlymai baigiasi, kad susiduriat su siena, pro kurią negalit praeiti. Tai gal pradėkim nuo to, kur nesusiduriat, ir diskutuokim, ar tai verslui palanki sąlyga.“

Meras teigė, kad yra sunkiau perlipami barjerai, o ne sienos. Ir savivaldybė, anot jo, neužsiims gamyba, nesukurs darbo vietų, tad dalinasi infrastruktūros galimybėmis ir viliasi, kad pagaliau darbai bus ne tik popieriniai, o labiau matomi ir tai turės realios naudos verslui.

Tad beveik dvi valandas trukusi diskusija vis tiek baigėsi ties mintimi, kad reikia daugiau kalbėtis ir labiau vieniems kitus girdėti. O kad ir kokie politiniai ciklai bevyktų, pasak A. Tarnausko, verslas dėlioja ir strateguoja savo gyvenimą.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Antra olimpiada be Lietuvos krepšinio rinktinės. Kaip vertinate?

klausimelis 07 12Edmundas iš Šakių:

Visi lietuviai krepšinį žiūri, tai ir aš stebėjau, bet įspūdžiai labai blogi, nuotaikos liūdnos. Neįsivaizduoju, kodėl yra taip, kaip yra, bet kaltinti žaidėjų neskubu. Anksčiau parsiveždavo medalius, dabar be nieko liekame – pagal mane paruošime spragos atsiranda. Kaip bebūtų, nors Lietuva ir nepateko, Olimpines žaidynes vis tiek žiūrėsiu. 

klausimelis 07 12 2

Nerijus iš Gelgaudiškio:

Olimpinio atrankos turnyro nežiūrėjau, neturėjau laiko, bet šiaip situacija seku. Liūdna, kad negavo kelialapio į Olimpines žaidynes. Jau antrąjį kartą nepatenkame, sunku vertinti, kas čia atsitiko, kokios to priežastys. Pats kadaise žaidžiau, bet mėgėjiškai, mokyklos laikais. Nors dabar ir nebežaidžiu, bet krepšinis man vis tiek yra numeris vienas – ne be reikalo vadinamas antra religija.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.