Apie planus V. Grybo ir V. Kudirkos gatvių sankryžoje statyti prekybos centrą „Lidl“ bei apie visas juos lydinčias aistras, kilusias dėl gretimai gyvenančių nenoro įsileisti naująjį kaimyną, kalbėta ir rašyta ne kartą. Praėjusį trečiadienį šioje istorijoje žengtas dar vienas žingsnis – buvo surengtas koreguojamo Šakių miesto su priemiesčiais bendrojo plano sprendinių viešas svarstymas. Kadangi pokyčiai liečia vieną kvartalą (esantį tarp V. Grybo, V. Kudirkos ir J. Staugaičio gatvių), tad ir viešas svarstymas netruko patapti viešu vieno kiemo reikalų pasiaiškinimu.
Pasak projekto vadovės, plano rengėjos UAB „Sostinės studija“ direktorės Andželikos Kažienės, bazinis bendrasis planas mūsuose patvirtintas 2013 m., o 2017 m. atliktas šio koregavimas, papildant dalimis, neišspręstomis 2013 m. Dabar numatomas koregavimas bus fragmentinis, liečiąs tik minėtąjį kvartalą. Jo esmė yra tokia – vidutinio užstatymo intensyvumo gyvenamojoje teritorijoje, esančioje tarp V. Grybo, V. Kudirkos ir J. Staugaičio gatvių (3,6 ha), nustatyti paslaugų teritoriją, atidalinant apie 0,8949 ha plotą, kurį formuoja penki žemės sklypai. Čia ir norima statyti prekybos centrą.
„Grybo ir Kudirkos gatvių kampe dalis teritorijos atskiriama nuo kvartaliuko ir nustatomas naujas teritorijos naudojimo tipas – paslaugų teritorijų tipas. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo bendruoju planu jokie intensyvumo, tankio, aukštingumo, naudojimo būdų rodikliai nekeičiami, jie visi paliekami tokie, kokie buvo 2013 m. Teritorijai, kuri yra atskiriama ir kuriai numatomas paslaugų teritorijos tipas, numatomas didesnis mažmeninės prekybos įmonės plotas – per tūkstantį, o konkrečiai – iki 2,5 tūkst. kv. m. Šitai zonai taip pat paliekami visi tokie pat reglamentai, kurie buvo nustatyti galiojančiame bendrajame plane. <...> Likusioje teritorijoje (gyvenamojoje – red. past.) nekeičiami jokie naudojimo būdai, paskirtis, tankis ir intensyvumas. Bendrojo plano koregavimo metu, kadangi reikėjo bendrai spręsti visame kvartale mažmeninės prekybos įmonių išdėstymo vietas ir dydį gyvenamojoje teritorijoje, nurodyta, kad galimas iki 100 kv. m mažmeninės prekybos objekto atsiradimas“, – kalbėjo A. Kažienė, vėliau pridūrusi, jog atsižvelgiant į visuomenės pasiūlymą gyvenamojoje kvartalo teritorijoje mažmeninės prekybos objekto galimas bendras plotas bus ne iki 100 kv. m, o kaip iki šiol – iki 1000 kv. m. 
Bendrojo plano koregavimo sprendinius pristačiusi architektė Andželika Kažienė svarstymo metu ne kartą buvo priversta aiškintis, kieno interesams atstovauja. Moteriai patikinus, kad jai visiškai vienodai, koks prekybos tinklas čia ateis, jos darbas ne apie tai, o atstovaujanti ji Lietuvai. D. Pavalkio nuotr.
Tad potencialūs sklypai yra, planas yra, o kur problema, privedusi net prie teisminių procesų? Prekybos centras neišvengiamai siejasi su gerokai didesniu eismo intensyvumu, oro tarša, pašaliniais garsais ir kitais kasdienę ramybę trikdančiais niuansais. O šioji ramybė – brangi šalia gyvenantiems likusių kvartalo sklypų savininkams. Pastarųjų, tiesa, trečiadienį susirinko vos keletas, tačiau už visus fronto linijon ir vėl stojo buvęs ilgametis Ūkio skyriaus vedėjas Kęstutis Kuncaitis bei ūkininkas Ignas Duoba.
Nors apie „Lidl“ statybas viešai kalbama dar nuo rudens, tačiau bendrojo plano koregavimo dokumentuose prekybos centras nefigūruoja. Planavimo organizatoriumi įvardyta Šakių rajono savivaldybė, o iniciatoriumi – „fiziniai asmenys“. Šis procedūrinis niuansas itin užkliuvo K. Kuncaičiui, čia pat pareikalavusiam fizinių asmenų prašymus „dėti ant stalo“.
„Dokumentai savivaldybėje valdomi dokumentų valdymo sistemoje, iš jos turėtų būti fizinių asmenų prašymas pavardėmis. Tų žmonių prašymas turi būti. Jei iniciatoriai fiziniai asmenys, apie jokį prekybos centrą čia nėra kalbama, tai turi būti jų prašymas“, – pasipiktinimo neslėpė jis, tačiau sulaukė tik patikslinimo, kad kalba sukasi ne apie prašymus, o apie pasiūlymą organizuoti procesą, kurio iniciatorių duomenis saugo įstatymas.
Tiesa, kada pasiūlymas buvo pateiktas, taip ir liko neaišku – A. Kažienė minėjo 2023 m. gruodžio 4 d. sudarytą fizinių asmenų inicijavimo sutartį su savivaldybe, o susitikimo pabaigoje, K. Kuncaičiui klausimą pakartojus, Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Jurgita Bosikienė kalbėjo apie 2023 m. spalio 5 d., sulaukdama replikos, jog tą dieną prašymą parašė ne fiziniai asmenys, o „Lidl“. 
Pristatyti sprendiniai palies V. Grybo, V. Kudirkos ir J. Staugaičio gatvių gyventojus. Dalis šio kvartalo teritorijos (0,8949 ha) bus atskirta, jai bus nustatomas naujas naudojimo tipas – paslaugų. Čia ir ketinama statyti „Lidl“. D. Pavalkio nuotr.
Kalbant apie „Lidl“, A. Kažienės argumentai, jog kaimynystėje atsiradus prekybos centrui vietiniai gyventojai nenukentės, mat oro taršos, triukšmo ir kiti aspektai griežtai reglamentuojami teisės aktais, susirūpinusiųjų per daug nesužavėjo. Galiausiai K. Kuncaitis į specialistę kreipėsi „nuo dūšios“, prašydamas „kaip žmogus žmogui“ pasakyti, ar šioji vieta prekybos centrui išties gera.
„Žinot, pas mus Lietuvoje yra taip. Jeigu planuoja gatvę, tai yra labai blogai, nes girdisi triukšmas. Jeigu planuoja kapines, tai bus labai liūdna ir paveiks. Jeigu planuoja prekybos centrą, tai kažkam vėl blogai. Lietuvoje taip yra. Viskas, ką bedarytum, yra blogai. Žinot, gera vieta prekybos centrui. Kodėl? Todėl, kad judri gatvė. Tik dėl to. Jeigu statytų vidury gyvenamo rajono, sakyčiau – labai blogai. Bet šioje vietoje visa gatvė turi transformuotis, ji neteisingai funkcionuoja. Gyventojai gerai sako, jie galbūt nori didesnių komercinių objektų. Ateitis šios gatvės yra tokia, čia bus komerciniai objektai. Gal ne tokie, bet čia bus pats centras miesto“, – atsakė A. Kažienė, kaipmat sulaukusi klausimą uždavusiojo pastabos, jog apie judrumą šnekėti negalima, mat neatlikti matavimai.
Tuo metu I. Duoba prabilo ne tik apie nepatogumus, bet ir apie kuriamą precedentą. Anot jo, miestiečiai supranta, jog panašus dalykas kitą kartą gali atsitikti ir jų kaimynystėje – tokią baimę iš dalies atspindi per 650 pasisakančiųjų prieš „Lidl“ atsiradimą numatytoje vietoje parašai. Antrindamas K. Kuncaitis piktinosi, jog žmonės valdžiai reikalingi tik iki rinkimų, o po šių atsukamos „kai kurios vietos“. Tiesa, sulaukęs mero Raimondo Januševičiaus klausimo, o ką gi tokiu atveju valdžiai daryti su keturių gyventojų (norinčių parduoti minėtus penkis sklypus – red. past.) interesais, K. Kuncaitis teatkirto: „Tai kai penkis kartus didesnę nei rinkos kainą siūlo, aš irgi parduočiau.“
Kaip ten bebūtų, po dar keliolikos minučių klajonių istorijos keliais ir klystkeliais, atsigręžiant į kadaise miesto vidury pastatytas „Maximas“, po pasvarstymų, ar teisinga, jog dėl keturių asmenų interesų nukenčia aštuoniolika, po retorinių paklausimų, kokie dar miesto plėtros keliai, jei ne šie, po pasiaiškinimų, kas ir kam dirba, kas ir kieno interesams atstovauja, po Liudo Giros, Petro Cvirkos ir „Zarasų moterimi“ dar žinomos Marytės Melnikaitės paminėjimo išsiskirstyta, regis, tokiomis pačiomis nuotaikomis, kaip ir susirinkta. Baltoms vėliavoms taip ir nesuplazdėjus, viena pusė strateguos ėjimus bendrojo plano koregavimo procese, kita – teisminiuose procesuose. Tad, mieli skaitytojai, drąsiai galime žadėti – laukite tęsinio.
Regina iš Šakių:
