Prieš kiek daugiau nei metus naujiems šeimininkams patikėtas Gelgaudiškio dvaras, regis, po truputį bunda naujam gyvenimui. Praėjusį penktadienį, prieš suskambant devintojo profesionalios muzikos festivalio „Muzikiniai penktadieniai Gelgaudiškio dvare“ melodijoms, oficialiai atvertos viešbučio bei restorano „Dvaro sodas“ durys.
Raudonu kilimu į dvaro oranžerijoje įkurdintą jaukų, subtilia prabanga alsuojantį restoraną žengusius garbius svečius pasitikę dvaro nuomininkai Virginijus ir Ingrida Visockiai neslėpė džiaugsmo – štai, po kone metus trukusių žvalgytuvių, pažindinimosi su naujuoju turtu, apylinkėmis bei vietiniais pagaliau atėjo metas perkirpti naują etapą žyminčią simbolinę juostą.
„Mūsų dažnai paklausia, taip kaip jūs dirbsite? Mes sakome – 24 valandas per parą. Ir tai yra tiesa“, – su šypsena teigė Visockiai.
Nuo spalio mėnesio oranžerijoje veikiančią kavinę, iki šiol turistams ar atsipūsti, pasilepinti panorusiems vietiniams siūliusią desertus ir gėrimus, netrukus papildys autentiškų, tradicinių patiekalų meniu. Laukiami čia ne tik pavieniai lankytojai, bet ir panorusieji paminėti asmenines šventes, susiorganizuoti kolektyvo sueigą ir t. t.
„Pati maitinimo įstaiga dirbs penktadieniais, šeštadieniais ir sekmadieniais. Žiūrėsime, jei bus poreikis, pridėsime ir ketvirtadienius. Tačiau jei kalbame apie individualias šventes, turistų grupių maitinimą, čia jau laiko ribų nėra – jei jūs sakysite, kad sekmadienį vidury nakties norite švęsti, mes jums atidarome – prašome“, – tikino dvaro šeimininkė.
Norintys dvaro apylinkėse ilgiau apsistoti galės priešais oranžeriją stūksančiame buvusiame kumetyne, kurio apžiūrėti ir patraukė susirinkusieji. Nors kadaise kumetyne gyveno dvaro samdiniai, dabar šioji vieta panašesnė į tokią, kuriai neatsispirtų ir patys dvarininkai. Anot Visockių, svarstant viešbučio interjero klausimus, galiausiai buvo nuspręsta eiti sunkesniuoju keliu – užtikrinti ne tik komfortą, bet ir atitinkamą, bendrai aplinkai deramą atmosferą, istorinę dvasią.
„Viešbutyje įkurti šeši kambariai, susieti su žemes valdžiusiomis giminėmis – Sapiegomis, Čartoriskiais, Oziembovskiais, Masalskiais, Koideliais, Komarais. Ieškojome įdomių konceptų ir atėjo idėja, kaip dalykus surišti, apjungti, kad žmones trauktų šis kraštas. Turime tokią mintį, kaip patyriminė naktis – jei žmogus pasirenka kažkokio laikotarpio kambarį, jis gali turėti to laikotarpio vakarienę, galbūt ir fotosesiją su to laikotarpio drabužiais“, – mintimis su laikraščiu „Draugas“ vėliau dalijosi Ingrida.
Pasiteiravus, o kokia kryptimi bus judama kalbant apie paties dvaro funkciją, įvaizdį, veiklų konceptą, moteris patikino, jog nieko, kas lig šiol vykdyta ir vertinga, atsisakoma nebus, tačiau naujų idėjų, be abejonės, nestinga.
„Konceptas išlieka – turizmas, kultūra. Taip pat ir sveikatinimas, nes mes tai siejame su sportinėmis veiklomis, žygiais ar tai orientaciniu sportu – juk šalia didžiulis parkas! Toliau ta pati koncertinė veikla, galbūt nauji festivaliai atkeliaus į dvarą. Ieškomas konceptas to, ko galbūt dar nelabai turime Lietuvoje, ir norėtume atvežti, kad tai taptų tradiciniu Gelgaudiškio festivaliu – turime idėjų, šnekamės su tam tikrais žmonėmis. <...> Labai norėtume turėti kempingą, lauko teritoriją, į kurią galėtų atvykti ir apsistoti turistai. <...> Ketiname gaivinti ir amatų centrą, su vietiniais amatininkais sužiūrėti, ką galime išnešti, ištransliuoti, ką susijusio su vietiniu paveldu ir kultūra parodyti žmonėms“, – kalbėjo ji, pridurdama, jog pavieniams lankytojams dvaras atviras antradieniais–sekmadieniais, o štai edukacijos ar šventės čia gali būti vykdomos bet kada.
Anot Ingridos, kiekvienas, turintis minčių, kaip dar praturtinti dvaro gyvenimą, visuomet mielai laukiamas. O ypač – vietiniai, su kuriais dvare šeimininkaujanti šeima norėtų užmegzti kuo tvirtesnį ryšį.
„Mes norime siūlyti vietiniams darbo vietas, įtraukti juos į tam tikras veiklas, kad ta pati gyvenvietė šiek tiek išjudėtų. Žinau, kad daugelis važinėja į Šakius, Jurbarką ir dar toliau. Norisi, kad rastų vietą čia. Kol kas jaučiamas truputį bauginantis pasyvumas, atsargumas. Bet kokiu atveju – žmonės stebi, žiūri, po šiokiu tokiu padidinimo stiklu esame. Jie turi patikėti, pajausti, tada kažkas gal įsivažiuos. Ieškome ir vietinių partnerių – jau esme sudarę sutartį su laivybos paslaugas siūlančia „Bisena“, galės turistai pasiplaukioti“, – pasakojo I. Visockienė.
Būtent noras įsilieti į vietos bendruomenę, demonstruojama drąsa, ryžtas, entuziazmas ir, be abejonės, už save kalbantys darbai ir buvo esminiai aspektai, už kuriuos Visockiams dėkojo į atidarymą susirinkę svečiai.
„Šakiai, panašu, tampa Lietuvos dvarų turizmo Meka, sostine. Įsivaizduokite, kažkada dvi Kauno ponios kalbasi – noriu nuvažiuoti į Šakius, bet negaliu išsirinkti, kuriame gale nakvoti! Iš tikrųjų Šakiams atsiveria didelės galimybės, svajokite, ačiū jums abiem, kad ryžotės įkelti čia koją. Šv. Rašte pasakyta, kas gieda, tas du kartus meldžiasi, tai, man atrodo, kas investuoja į dvarus, tas du kartus daro gerą darbą. Jūs tikrai prisidėsite prie Gelgaudiškio atgaivinimo, prie to, kad Šakiai garsėtų kaip gyvų dvarų regionas. Tuo pačiu jūs saugote paveldą“, – dvaro šeimininkams dėkojo Seimo narys Giedrius Surplys.