Ant prekystalių jau pasirodė pirmosios lietuviškos šilauogės. Kalbiname šeimą iš Germuolių k. (Lukšių sen.), auginančią jaunystės uogomis vadinamas šilauoges. Įdomu, kaip jiems sekasi auginti šias uogas.
Prieš aštuonerius metus pirmuosius šilauogių krūmus savo sodyboje Germuolių k. pasodino Evelina ir Rimas Ježauskai. Šiandien šilauogynas prasiplėtė iki 350 uogakrūmių. Kaip jiems sekėsi, vykstame sužinoti pas juos į svečius. Kaimo žvyrkelis atveda į gražiai puoselėjamą Ježauskų sodybą, pirmas pasitinka keturkojis augintinis. Kol einame iki šilauogių lauko, smalsu sužinoti, kodėl Evelina ir Rimas pasirinko gyvenimą kaime. Rimas prasitaria, kad abu su žmona kilę iš gretimo Staliorių kaimo, susituokė, įsigijo sodybą Germuolių kaime, čia ir du vaikus užaugino.
„Kaimo į miestą nekeisčiau. Jau vien grynas oras, ramybė čia. Nors veiklos, ypač vasarą, sodyboje per akis“, – sako urėdijoje dirbantis Rimas.
„Prie uogų daug fizinio darbo, bet man, dirbančiai su skaičiais, tiek darbas, tiek grynas oras labai pravėdina galvą“, – šypsosi buhaltere dirbanti Evelina. 
Ježauskų šeimos uogyne auga įvairių veislių šilauogių, išsiskiriančių ypač geros kokybės uogomis, ‘Chandler’ uogos labai didelės, iki 3 cm skersmens, šviesiai mėlynos su vaškiniu apnašu, labai skanios, aromatingos, geros išvaizdos. L. Poškevičiūtės nuotr.
Pasiteiravus, kodėl pasirinko auginti šilauoges, Evelina išduoda, kad tai greičiau Rimo sumanymas auginti būtent šias uogas, prieš aštuonerius metus tai buvo ir naujovė. Rimas pasakoja, kad pirmąjį šilauogių sodinuką įsigijo Kaune, Aleksoto turguje. Vėliau įsigijo daugiau. Iš pradžių pasodino nedideliame laukelyje, stebėjo, degustavo uogas, rinkosi veisles, o prieš maždaug ketverius metus šilauogių sodinukų įsigijo dar daugiau ir apsodino jais naują plotą, kuriame dabar per 300 uogakrūmių.
Rimas pastebi, kad pasaulyje išvesta labai daug šilauogių veislių, jų šilauogyne gausiai dera iš ankstyvųjų ‘Duke’, ‘Patriot’, vidutinio ankstyvumo – ‘Toro’, ‘Bluecrop’.
Šilauogės pradeda derėti jau pirmais–antrais metais po pasodinimo, o 4–5 metų amžiaus krūmai jau gausiai dera. Uogos prinoksta ne vienu metu, pasak Evelinos, šiemet pirmąsias uogas pradėjo skinti anksti, birželio pabaigoje.
„Šiųmetis uogų derlius itin gausus, dar tokio neturėjom. Pernai dar ne visi krūmai derėjo“, – sako šilauogių augintoja.
Evelina prisimena, kad šilauoges sodino visa šeima, darbavosi ir dukra Jovita bei sūnus Evaldas. Rankomis kasė duobes, kurias reikėjo užpilti durpėmis. Rimas negaili ir patarimų, sako, kad šilauogėms auginti reikia parinkti saulėtą, gerai nuo vėjų apsaugotą vietą. Šilauogės labai mėgsta drėgną dirvą, tad yra įsirengęs laistymo sistemą. Pataria auginant šilauoges jų nepertręšti.
L. Poškevičiūtės nuotr.
„Kaip mažas vaikas džiaugiausi, kai šilauogių lauke skyniau pirmas visos šeimos užaugintas uogas“, – emocijų neslepia E. Ježauskienė.
„Kai nesuvalgėm, pasidalinom su kitais“, – šypsosi Rimas.
Pasak pašnekovų, darbo šilauogyne tikrai netrūksta – šilauoges reikia genėti, ravėti, pjauti žolę bei rūpintis, kad į uogynus neįsisuktų paukščiai.
„Pernai uogas užpuolė širšės. Išėda uogos minkštimą, derliumi mėgsta pasmaližiauti paukščiai, vabaliukai“, – neslepia Evelina.
„Apie šilauogių auginimą žinių sėmėmės internete, iš kitų augintojų ar specializuotos literatūros“, – priduria Rimas.
Pasak augintojų, čia ne grūdų auginimas, šilauogių kombainu nenukulsi. Uogas renka patys, o derlius kasmet vis auga. Evelina prasitaria, kad rinkti reikia labai atsargiai. Uogas skins iki maždaug rugpjūčio mėnesio, nes vėlyvesnių veislių kol kas augina vos vieną – ‘Chandler’. Pati Evelina tvirtina, kad jai skaniausios šviežios šilauogės, nors šilauogė yra ta uoga, kurią galima šaldyti žiemai.
Gavę užsakymą augintojai skina ir veža uogas užsakovui arba jis pats atvažiuoja į kiemą.
„Auginam kitiems kaip sau... Stengiamės klientui pasiūlyti tik kokybiškas ir šviežias uogas. O žmonės pageidauja labiau saldžių uogų. Žinoma, šilauogės – mūsų papildoma veikla, vien iš jų pragyventi būtų neįmanoma. Šilauogės visada turi savo pirkėją, nors jų kainos nėra mažos“, – tikina pašnekovai, pridurdami, kad kol kas neplanuoja plėsti šilauogių plotų.
Viešnagės pabaigoje, užsukame dar ir į šilauogių bandymų laukelį. Čia prisodinta įvairių veislių šilauogių, vos po vieną krūmą. Rimas sako, kad veislės skiriasi uogų nokimo laiku, išvaizda ir, aišku, skoniu. Augintojai pasakoja apie kiekvieną veislę, išskiria ‘Chandler’ – tai stambiauogė šilauogių veislė, ‚Sierra‘ – aromatingos, ‚Denise Blue‘ – saldžiarūgštės. Ragaujant po uogą, šilauogių niekaip nepavyksta atsivalgyti.
Deividas iš Keturnaujienos:
