Ūkininkams javapjūtės pabaiga atnešė nemažai galvosopio. Praėjusią savaitę praūžusi audra išguldė ar visai sunaikino pasėlius. Todėl rugpjūčio 5d. dėl siautusios audros padarinių Šakių rajone paskelbta ekstremali situacija.
Anot savivaldybės, ekstremali situacija paskelbta dėl stichinio lietaus.
„Intensyvus lietus sukėlė didelę žalą žemės ūkiui, sunaikinant ir sugadinant 970 ha žemės ūkio grūdinių ir ankštinių kultūrų“, – skelbia savivaldybė.
Kaip skelbia Hidrometeorologijos tarnyba, liepos 28–29 d. fiksuotas labai smarkus lietus: penkiose meteorologijos stotyse pasiektas katastrofinio meteorologinio reiškinio rodiklis, o 17 stočių – stichinio meteorologinio reiškinio rodiklis, kuris užfiksuotas ir Šakių stotyje. Liepos 29 d. Bliuviškiuose per audrą iškrito net 52 mm kritulių.
Pasak savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus vedėjos Irenos Žemaitienės, dėl vėjo ir liūčių pridarytos žalos augalams kreipėsi 16 asmenų, dvylika – draudiminiai įvykiai. Vis dar renkami nauji duomenys apie pažeistus ar žuvusius žemės ūkio augalus. Pasak vedėjos, ne visi ūkininkai kreipėsi dėl padarytos žalos pasėliams, kadangi skuba derlių doroti. 
Savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus vedėjos Irenos Žemaitienės teigimu, iš ūkininkų vis dar renkami duomenys apie vėjo ir liūčių pridarytą žalą augalams, nors ne visi žemdirbiai kreipiasi dėl patirtų nuostolių, mat skuba gelbėti likusį derlių. „Draugo“ archyvo nuotr.
„Daugiausiai išguldyti ar visiškai sunaikinti rapsų laukai. Lyg būtų iškulti rapsų pasėliai, išbyrėjo didelė dalis sėklų. Išlaužytos pupos bei žirniai“, – vardija padarytus nuostolius vedėja.
Ji primena, kad draustų nukentėjusių pasėlių būklę vertina draudikai, o ūkininkų, neapsidraudusių pasėlius ir besikreipiančių į savivaldybę, lietaus padarytus nuostolius vertina savivaldybėje sudaryta komisija.
„Kiek pamenu, 2019 m. liepos pradžioje visoje šalyje buvo paskelbta ekstremali situacija dėl sausros, tuomet daug rajono ūkininkų kreipėsi dėl sausros padarinių“, – prisiminė I. Žemaitienė. 
Ūkininkų nuotr.
Ekstremalią situaciją dėl stichinių meteorologinių reiškinių, sukėlusių žemės ūkio augalų žūtį, paskelbusios apie dešimt savivaldybių.
Paskelbus ekstremalią situaciją savivaldybėje, pareiškėjams, dalyvaujantiems Nacionalinės mokėjimo agentūros administruojamų priemonių veikloje ir nukentėjusiems dėl ekstremalių oro sąlygų, netaikomos sankcijos, jei šie nespėjo įvykdyti įsipareigojimų.
Savo pasėlius apsidraudę ūkiai jau kreipėsi į draudikus ir laukia, kokius gi nuostolius jie suskaičiuos. Kalbintas Degutinės kaime (Griškabūdžio sen.) ūkininkaujantis Juozas Valaitis atviras – žemės ūkyje be iššūkių neapsieisi.
Šakių r. savivaldybės nuotr.
„Išgulė žieminių kviečių pasėliai, apie 18 ha, stiebai sulaužyti, priplakti prie žemės. Pasėlius draudžiu, buvo atvykę žalų vertintojai. Nukentėjo nuo liūties ir vėlyvesnių rapsų, kurių nespėjau nukulti, laukas. Pasėlius išguldė, atsidarė ankštarai ir dalis sėklų išbyrėjo. Net du plotai – 15 ir 22 ha. Auginu 28 ha pupų, nulaužyti stiebai“, – nuostolius vardija J. Valaitis.
Kad orų neužsakysi, pripažįsta ir Barzdų krašto ūkininkas Raimondas Maksvytis, liūtis išguldė auginamus rapsus.
„Auginam apie 300 ha šios kultūros, stichinis vėjas ir lietus labai skirtingai pakenkė, vienuose laukuose mažiau, kituose daugiau pridarė žalos, priklausomai ir nuo augalo veislės. Kad vėjas taip būtų suguldęs pasėlius, neprisimenu. Žieminius kviečius jau buvome nukūlę“, – pasakojo R. Maksvytis.
D. Pavalkio nuotr.
To paties krašto ūkininkė Danguolė Gečionienė taip pat tvirtina, kad kasmet vis kažkas būna – ar sausra, ar liūtys.
„Nukentėjo apie 15 ha pupų, sulaužytos, suvartytos. Apie patirtus nuostolius informavau savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyrių. Priėjau išvadą, kad reikia visgi drausti pasėlius, kad išvengtume nuostolių, kai gamta taip pokštauja“, – sako ūkininkė.
Praūžusios liūtys nuskausmino ir lukšietį ūkininką Ričardą, nukentėjo rapsų pasėliai, ūkininkas atviras – pasėlių nedraudė, likusį derlių dar bando gelbėti.
Ūkininkų nuotr.
Raimondas iš Raseinių:
