Penktadienį į posėdį susirinkusi trišalė verslo taryba, sudaryta iš verslo, valdžios bei ūkininkų atstovų, pirmiausiai išsirinko naują pirmininką ir pavaduotoją, o vėliau aptarė labiausiai neraminančius, dažniausiai su tiesiogine veikla susijusius klausimus.
Šiek tiek daugiau nei prieš metus šios tarybos pirmininku buvo išrinktas verslininkas Arūnas Tarnauskas, o pavaduotoju – valdžios atstovas, vicemeras Egidijus Peleckis. Tad būtent jam bendru sutarimu patikėtos pirmininko pareigos, o pavaduotoju paskirtas ūkininkų atstovas Ignas Duoba.
Jis teigė pareigų nesikratantis, bus laiko patirčiai įgyti, nes būtent ūkininkų atstovas rotacijos principu pareigas turėtų eiti po metų.
E. Peleckis pirmiausiai pasidžiaugė pasiteisinusia prisidėjimo prie kelių asfaltavimo programa, dar vadinama tiesiog 50/50.
„Šiai dienai yra pasirašytos šešios sutartys ir šešta praktiškai irgi vykdoma. Startavome nuo Gulbinų g. su „Juškų raugyklėlės“ paraiška, toliau buvo Siesarties gatvė Duobiškiuose, kad nevažiuotų per gyvenvietę, taip pat kelių atkarpos Griškabūdyje ir Kęstučio g. Šakiuose įvažiavimas į objektą, Briedžiuose Lauko g. ir jau pasirašyta sutartis su ūkininku Martynu Laukaičiu“, – susitikimo dalyvius informavo vicemeras, vylęsis, jog ši programa bus tęsiama ir kitais metais.
Tiesa, paraiškų buvo dar daugiau, bet sudarius sąmatas kai kurie nusprendė dalyvavimo programoje atsisakyti.
Vicemeras patikino, kad minėtiems objektams sutvarkyti, prisidedant ūkininkams, iš biudžeto pridėta daugiau nei pusė milijono eurų. Taip pat pridūrė, kad sėkmingai asfaltuojami ir kelių priežiūros programos lėšomis finansuojami darbai, informuota, kad paruoštas techninis projektas, tik laukiama galutinių suderinimų su „Via Lietuva“ dėl įvažiavimo į vadinamą funkcinę zoną. Šis kelias būtų ir kaip apvažiavimas, nes jungtų du pagrindinius kelius ir dvi kryptis – Kudirkos Naumiesčio ir Griškabūdžio–Pilviškių.
I. Duoba kėlė ūkininkams aktualią antrinių žaliavų, t. y. pramoninių pakuočių surinkimo klausimą ir svarstė, kad kai kurie kolegos gal net nežino, kad, jo įsitikinimu, už tai neturėtų būti mokama.
„Econovus“ pradėjo nuo šių metų taikyti rinkliavą už antrinių žaliavų surinkimą, kas nėra reglamentuota, nes gamintojai jau yra sumokėję už utilizavimą, todėl mes mokėti jau neturėtume“, – teigė jis ir sakė, jog šiuo klausimu jau yra konsultavęsis su Žemės ūkio tarybos pirmininku Ignu Hofmanu, be to, kai kuriuose regionuose ši paslauga nemokama, tad teiravosi, kodėl mūsų krašte praktika kitokia.
E. Peleckis aiškino, kad sutartį ūkininkai gali sudaryti su bet kuriuo antrinių žaliavų surinkėju, nebūtinai „Econovus“, bet žadėjo šiuo klausimu pasidomėti plačiau, galbūt suorganizuoti ir bendrą susitikimą ir išsigryninti, kas yra kas.
Ne pirmąkart į darbo vietoje išrūšiuotų antrinių atliekų (kurios savo pobūdžiu ir sudėtimi panašios į namų ūkių pakuočių atliekas, taip pat popierius ar stiklas) atsikratymą, tiksliau problemą, kad nėra tam sudarytų sąlygų, dėmesį atkreipia A. Tarnauskas. Mat, kaip žinia, jeigu įmonėje dirbantys darbuotojai atliekas ir rūšiuoja, bet jas išmesti galimybę turi tik į bendrus konteinerius, tad bent jau A. Tarnauskas ėmėsi iniciatyvos ir užsakė rūšiavimui skirtus konteinerius, bet kartu jis prisiima atsakomybę už tinkamą išrūšiavimą, kad konteineryje nebūtų to, ko neturi būti.
Kreipdamasis į valdžios atstovus jis atkreipė dėmesį ir į mokestį už lietaus vandenį, kuri pavadino tiesiog Čipolino mokesčiu. Viskas būtų gerai, kalbėjo verslininkas, jei visi solidariai šį mokestį mokėtų, bet fiziniai asmenys už tai nemoka visai, tad abejotinos metodikos skaičiavimais paremtas mokestis, kuris taikomas tik verslo subjektams, mažų mažiausiai neteisingas.
Stasė iš Šakių:
