Pavasario darbai ūkininkų laukuose įsibėgėja. Pavasarinis darbymetis ir griškabūdiečių Arūnės ir Justo Galginaičių ūkyje: Arūnė jau pjauna pačios išaugintus smidrus, iš tėvų ūkį perėmęs Justas šiandien rodo gražius žiemkenčių laukus ir sako, kad neatsiejama jo ūkininkavimo dalis – inovatyvių sprendimų taikymas.
Pas A. ir J. Galginaičius lankomės savaitės pradžioje. Galginaičiai savo sodybą greta Griškabūdžio miestelio jaukiai įsirengė prieš maždaug penkerius metus. Arūnė pirmiausiai pakviečia apžiūrėti smidrų lauką. Kartu tėveliams įsikibęs į parankę lydi ir jaunėlis Gabrielius. Nors Arūnė gimė ir augo Kaune, tačiau sako, kad kaimas nėra svetimas, mat mamos gimtinė – Kidulių kraštas. A. Galginaitienė pasakojo, kad smidrų auginimo ėmėsi prieš penkerius metus, kad tai yra greičiau malonus pomėgis nei pelninga veikla.
„Paruošėm dirvą, daigus parsisiuntėm iš Olandijos. Pirmojo smidrų derliaus paragavome po metų. Taip sutapo, kad gimė pirmagimis Dominykas, o po mėnesio ėjome pjauti smidrų ūglių“, – prisimena Arūnė. 
D. Pavalkio nuotr.
Anot jos, šiemet smidrų sezonas prasidėjo balandžio 20 d., o pernai – balandžio 11 d.
Džiaugiasi Arūnė, kad su realizacija problemų neturi, suburti pirmąjį klientų ratą užteko pažįstamų ir žinutės feisbuke, dar priduria, kad visgi ši pavasario daržovė populiaresnė tarp miesto gyventojų.
„Visgi smidrų auginimas reikalauja daug rankų darbo. Nėra sukurtos technologijos, kuri padėtų nuimti derlių, tik rankų darbas. Tad smidrus nupjauname iš vakaro, o kitą dieną šviežios daržovės jau keliauja link klientų“, – sako A. Galginaitienė.
Ji priduria, kad šeima mėgsta valgyti ne tik keptus šparagus su džiūvėsėliais ir Džiugo sūriu.
„Dažnai gaminu smidrų pyragą. Arba ant duonos tepame sūrį „Philadelphia“ ir dedame ant duonos smidrus, apsuktus su šonine ir pakeptus keptuvėje. Labai skanu“, – rekomenduoja Arūnė. 
D. Pavalkio nuotr.
Toliau apie ūkyje taikomas inovacijas kalbiname 37-erių J. Galginaitį. Jis pasakoja, kad tėvų ūkyje darbavosi nuo jaunystės. Prieš aštuonerius metus perėmė ūkį ir kartu su pusbroliu bei keturiais samdomais darbuotojais Šakių ir Vilkaviškio sav. dirba apie 860 ha. Ūkyje auginamos pupos, salykliniai miežiai bei žieminis rapsas ir kviečiai. Anot Justo, šiemet užsėjo pabandymui 8 ha sojos pupelių.
„Šylant klimatui Lietuvoje, sojos gali augti mūsų šalies sąlygomis. Kol kas produkcija superkama tik Lenkijoje, – pasakoja Justas. – Gal ateityje ir Lietuvoje paplis sojų pupelių auginimas.“
Justas pasakojo, kad šiemet sėją pradėjo balandžio 3–4 d., apie 150 ha užsėjo pupomis. 
Justas Galginaitis drąsiai taiko naujas žemės ūkio technologijas, viena iš jų – beariminė žemdirbystė. Tiesioginio sėjimo būdu ūkininkas balandžio pradžioje lauką užsėjo pupomis, kurios jau dygsta. D. Pavalkio nuotr.
Ūkyje jau kone dešimtmetį ūkininkaujama bearimiu būdu, ūkininkas taiko tiesioginę sėją – įterpia augalų sėklas tiesiai į neįdirbtą dirvą.
„Žemei jau trūksta lietaus. Greta teka Novos upelis, šiemet jis nusekęs kaip niekad. Kadangi taikau tiesioginę sėją, pavasarinės sausros padarinių kol kas nejaučiu, – sako ūkininkas. – Kiekvienas sezonas būna skirtingas, kiekvieni metai atneša naujų iššūkių – tai sausra, tai liūtys ir krušos. Todėl esame pasėlius apdraudę.“
Pasiteiravus apie ūkyje taikomas inovacijas, J. Galginaitis pirmiausia įvardija dirvožemio tyrimus, kurių dėka, pasak ūkininko, galima išsiaiškinti, kiek ir kokių maisto medžiagų yra dirvožemyje, o kiek reikės pridėti tręšimo metu, kad augalai būtų visapusiškai aprūpinti.
D. Pavalkio nuotr.
„Ūkyje naudojame azoto sensorius. Jų pagalba galime tręšti kintama norma azotinėmis trąšomis“, – vardija ūkininkas pridurdamas, kad ūkyje yra atsakingas už agronominę dalį, visgi konsultuojuosi ir su specialistais.
Pokalbis pakrypsta ir apie žemės ūkio sektorių Lietuvoje. Justas dalyvavo ir ūkininkų rengiamose protesto akcijose, ginančiose žemdirbių interesus, ir džiaugiasi, kad „nelogiški ūkininkams keliami reikalavimai buvo koreguoti“.
J. Galginaitis pakviečia pasižvalgyti po žiemkenčių pasėlius. Stabtelim kviečių lauke, kur pasėta ir puikiai peržiemoję žaliuoja BRIGHT veislės pasėliai.
Justas demonstruoja ir rankinį azoto matavimo prietaisą, galintį greitai ir lengvai atlikti matavimus bei tiksliai nustatyti azoto poreikį augalams. D. Pavalkio nuotr.
Justas demonstruoja ir rankinį azoto matavimo prietaisą, galintį greitai ir lengvai atlikti matavimus bei tiksliai nustatyti azoto poreikį augalams.
„Sėjant tiesiogiai pupas, šios jau pradėjo dygti, o ariminę žemdirbystę taikančiuose ūkiuose dėl drėgmės trūkumo vasariniai pasėliai nedygsta“, – pastebi Justas.
Nors J. Galginaitis pokalbio pabaigoje pasidžiaugia, kad ūkyje taikomos praktiškai visos naujovės atsiperka, tačiau jam nerimą kelia išaugusios nuomojamos žemės kainos.
„Deja, mes dėl to traukiamės, o ne plečiamės... Įsigijus hektarą už 12 tūkst. eurų, nežinau, kada mums jis atsipirktų“, – svarsto ūkininkas.
Pernai rajone vykusio „Metų ūkis“ konkurse tarp laureatų buvo ir A. ir J. Galginaičiai.
„Džiaugiuosi rajone atsikūrusia Šakių rajono ūkininkų sąjunga, kurios veikloje dalyvauju ir aš. Manau, svarbu domėtis naujovėmis ir išmanyti rinkos situaciją“, – sako agronomijos ir biotechnologijų studijas baigęs J. Galginaitis.
Marius iš Jurbarko:
