Ataskaitų svarstymai kolegijos posėdyje jau baigėsi, paskutinės ant darbo stalo nugulė UAB vadovų bei administracijos direktoriaus veiklos ataskaitos. Nors pačios įmonės savo veiklos pobūdžiu gana skirtingos, planai ateičiai skamba panašiai – plėsti veiklą, modernizuoti bei atnaujinti turimą ūkį bei turtą ir pan. Tad kuo gyvena savivaldybės valdomos įmonės ir kur padėtis įtempčiausia?
Auga kainos, bet ne optimizmas
Pirmas pokalbiui su kolegijos nariais sėdosi UAB „Šakių vandenys“ vadovas Kęstutis Vilkauskas, kurio vadovaujama įmonė geriamojo vandens paslaugą teikia daugiau kaip 70 proc. savivaldybės gyventojų, o nuotekų tvarkymą – daugiau kaip 50 proc. gyventojų. Paviršinio vandens surinkimo paslauga pernai naudojosi 82 juridiniai asmenys. Dėl gedimų ir kitų netekčių buvo prarasta net 299 tūkst. kubų arba beveik 32 proc. vandens. Smulkiai kitus rodiklius apžvelgdamas įmonės direktorius atkreipė dėmesį, kad pagrindinis pajamų šaltinis – iš privačiose valdose gyvenančių fizinių asmenų.
Su nuolatiniais iššūkiais susiduria ir UAB „Šakių vandenys“ vadovas Kęstutis Vilkauskas. Ir nors nuo gegužės įsigaliojo naujos kainos, o dėl pokyčių būtų galimos 200 tūkst. eurų papildomos pajamos, bet vien mokos fondas dėl minimalios algos išauga apie 90 tūkst. eurų. D. Pavalkio nuotr.
„Vertinant pagrindinės veiklos pajamas ir patirtas bendrovės sąnaudas, veiklos rezultatas būtų neigiamas, todėl stengiamės šį trūkumą kompensuoti atlikdami kitas, papildomas veiklas, iš kurių 2024m. pavyko uždirbti 218 tūkst. eurų, o taip galima metus užbaigti turint beveik 34 tūkst. eurų teigiamą rezultatą“, – pažymėjo K. Vilkauskas, tačiau nors nuo gegužės įsigaliojo naujos geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos ir dėl šių pokyčių įmonė sulauks apie 200 tūkst. eurų papildomų pajamų, tačiau vadovo tai per daug optimistiškai nenuteikia, nes vien dėl minimalios algos pokyčių mokos fondas išauga apie 90 tūkst. eurų, brangsta ir kitos paslaugos. Tai, kad į tarifą pagal skaičiavimo metodiką negalima įtraukti turto nusidėvėjimo, irgi programuoja, kad nuostolių išvengti nepavyks.
„Pagrindinė priežastis, kodėl įmonė negali gyventi iš pagrindinės veiklos – kainų skaičiavimo metodika, kuri neleidžia dalies sąnaudų įtraukti į vandens ir nuotekų tarifą“, – sakė „Šakių vandenų“ direktorius.
Visgi ir šiais metais toliau planuojama plėtoti vandens ir nuotekų tinklą, numatyti devyni vandens gerinimo įrenginiai, du gręžiniai, o siekiant mažinti elektros sąnaudas ketinama įsirengti dvi saulės elektrines. Meras Raimondas Januševičius patarė ieškoti papildomų veiklų, kurias vykdydama įmonė gautų daugiau pajamų, pabrėžė, kad tarp prioritetų ir vandens netekčių mažinimas bei paviršinių nuotekų patekimas į nuotekų tinklus.
D. Pavalkio nuotr.
Tikisi tarifų peržiūrėjimo
Įvairių išeičių iš nelengvos padėties tenka ieškoti ir UAB „Šakių autobusų parkas“ vadovui Tomui Povilaičiui, o tarybos narys Bernardinas Petras Vainius teiravosi, kaip sunkioje konkurencinėje kovoje įmonė visgi sugebėjo metus užbaigti su 41 tūkst. eurų pelnu.
„Tiesiog geras kolektyvas“, – nedaugžodžiavo T. Povilaitis, pripažinęs, kad norint išgyventi reikia ir nepopuliarių sprendimų dėl nuolatinio etatų peržiūrėjimo, iššūkių kelia ir vyresnis vairuotojų amžius, o jaunesnių pritraukti trukdo palyginus nedidelis darbo užmokestis.
Kai kurie kolegijos nariai gerąja prasme stebėjosi, kaip sudėtingoje situacijoje UAB „Šakių autobusų parkas“, vadovaujamai Tomo Povilaičio, metus pavyko užbaigti pelningai. Tačiau direktorius sako, kad padėtis išties nelengva, o bent kažkiek lengviau atsikvėpti leistų tarifų peržiūra. D. Pavalkio nuotr.
„Mūsų tarifai neperžiūrėti nuo 2018 m., o kiek keitėsi ir degalų kainos, minimalus darbo užmokestis, kuris turi kilt. Dabar ir nauji kasos aparatai, kuriems reikia daugiau nei 60 tūkst. eurų. Pirkimai prieš pusantrų metų buvo, bet tiekėjai nepristato, nes jų nėra rinkoj, o nuo pirmo (gegužės 1 d.) jau turime su jais dirbti. Kiek mes vasarą važiuosime vienu maršrutu, mes tiek nesurinksime lėšų vien jų priežiūrai, o pasienyje išvis neaišku, ar jie veiks, koks ryšys bus“, – padėtį apibūdino T. Povilaitis.
Į diskusiją įsiterpęs meras kvietė kolegijos narius diskusijai, nes bet koks tarifo pakėlimas atsilieps ir savivaldybės biudžetui, nes iš jos kompensuojami nuostolingi maršrutai, mokinių pavėžėjimas. Žinoma, progos politiniams oponentams įgelti nepraleido opozicijos lyderis Edgaras Pilypais, svarstęs, kad pagal rinkiminius pažadus autobusai ratais kvadratais visur turėtų važinėti ir dar nemokamai. Meras atkirto, kad papildomų maršrutų išties daug atsirado, nors ir nepatikslino, kiek lėšų tam atseikima.
D. Pavalkio nuotr.
Sako susidūręs su visapusiška stagnacija
Visgi sudėtingiausia padėtis piešiama UAB „Šakių šilumos tinklai“, kurios vadovas Marius Matelis jos irgi nė kiek negražina. Priešingai, eilinį kartą kritikos strėles dėl blogo darbo, neorganizuotumo, priimtų sprendimų meta buvusio vadovo pusėn ir net dabar dirbantiems darbuotojams. Esą jam prieš metus pradėjus vadovauti įmonei norint suvaldyti situaciją net po „triskart per dieną reikėjo organizuoti susirinkimus“, o „darbuotojus vedžioti už rankų“.
„Susidūriau su visapusiška darbuotojų stagnacija, teko gilintis į darbus, kurie jau turėjo būti padaryti prieš man pradedant pareigas“, – teigė M. Matelis.
Ir nors nuo jo atėjimo (kovą buvo metai, kaip vadovauja bendrovei – red. past.) iš darbo išėjo bemaž aštuoni darbuotojai (direktorius dėl tikslaus skaičiaus abejojo), o užkulisiuose jau sklando legendos apie jo nemandagų elgesį ir nesiskaitymą su darbuotojais, jis pats sako, kad įmonėje mikroklimatas geras, darbuotojai darbą esą paliko savo noru, pritarimą vadovui reiškia ir meras, pridurdamas, kad ne be reikalo su ankstesniu vadovu ir sutartis nebuvo pratęsta – esą trūko ir elementaraus strateginio požiūrio.
UAB „Šakių šilumos tinklai“ vadovas Marius Matelis. D. Pavalkio nuotr.
Vardydamas bėdas M. Matelis išskiria paimtas paskolas ir įkeistą įmonės turtą bei stebisi, kad „apie paskolos apmokėjimo terminą darbuotojai niekas nieko nežinojo“, skaičiuoja, kad dėl to, jog su Valstybine energetikos reguliavimo tarnyba nebuvo suderintos 2022–2023 m. investicijos ir jos neįskaičiuotos į kainą, įmonė prarado daugiau nei 100 tūkst. eurų. Anot vadovo, jei procedūros būtų atliktos laiku, bendrovė už praėjusius metus galėtų skaičiuoti ne nuostolį, o apie 50 tūkst. eurų pelną. Taip pat atkreipia dėmesį, kad įmonė nuostolingai dirba nuo 2018 m. Be to, pamini, kad mažiau pajamų gaunama ir dėl šiltėjančio klimato, namų renovacijos, nes mažėja suvartojamos šilumos kiekis.
Tiesa, M. Matelis pasidžiaugė, jog pasiteisino įmonės automobiliuose įdiegti vietos nustatymo įrenginiai, esą dėl to nuo gegužės iki gruodžio buvo sutaupyta 2 tūkst. litrų kuro. Nors teigė kalbėti apie įmonę galintis kone visą dieną, bet laikas posėdžio metu ribotas, tad vylėsi, kad situacija įmonėje keisis į gera, reikia tik laiko. Žinoma, jis viliasi, kad padės savivaldybė, nes Gelgaudiškio katilinės padėtį įvardija kritine, remontui preliminariai reikia apie 60 tūkst. eurų.
„Nenoriu būti juodas pranašas, bet naujas šildymo sezonas bus labai sunkus ir su šita įmone bus juodas reikalas“, – po ataskaitos pristatymo vertino B. P. Vainius, o meras sakė, kad nereikia nė prognozuoti – tai liudija statistika.
Ko gero, ramiausiai gyvena UAB „Šakių laidotuvių namai“, šiuo metu Turto bankas perka turto vertinimo paslaugą įmonės pardavimo procese. Įmonės vadovas Darius Talala skaičiavo, kad įmonė nuo viso rajono mirtingumo pernai suteikė 56 proc. paslaugų, tačiau irgi augant kainoms reikia ypač skaičiuoti, kaip būti patraukliems. Taip pat pastebima, kad neretai Kudirkos Naumiesčio kraštas paslaugas perka Vilkaviškyje, Kidulių bei Sudargo kraštas renkasi Jurbarką. O ir apskritai keičiasi tradicijos – trumpėja šarvojimo laikas, mažėja floristinių gaminių paklausa.
Tad nors padėtis įmonėse skirtinga, meras patvirtino visų įstaigų vadovų veiklos rezultatus ir vylėsi, kad nors ir nelengvai, bet bus einama progreso link.
Zita iš Lukšių:
