Rugpjūčio 1 d. Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės (ŽŪB) Katilių gyvulininkystės komplekse lankėsi žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas su komanda, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidiumo atstovai. Išvažiuojamąjį posėdį į pienininkystės ūkius inicijavo Lietuvos žemės ūkio taryba (LŽŪT) ir jos pirmininkas Jonas Vilionis. Susitikimo metu aptarti klausimai dėl investicijų į pieno ūkius, paramos intensyvumo taikymo.
Griškabūdžio ŽŪB vadovas Petras Puskunigis svečiams pristatė bendrovės veiklą. Pasakojo, kad ištisus metus bendrovėje dirba 93 žmonės. Šiuo metu bendrovėje laikoma 1300 melžiamų karvių ir daugiau nei 2500 galvijų.
„2017 metais buvo pradėtas ir per dvejus metus pastatytas naujas gyvulininkystės kompleksas Katilių k. Per pusmetį renovavom senąjį kompleksą ir iš savo užaugintų telyčaičių užpildėm abudu kompleksus. Dabar pasiekėm tokį našumą: gaminam 45 tonas pieno per parą. Sunaudojam apie 130 tūkst. tonų pašarų. Iš mūsų mėšlo bus gaminamas biometanas. Valstybei kasmet sumokam pusantro milijono eurų mokesčių, – kalbėjo P. Puskunigis pridurdamas, kad gyvulininkystės kol kas plėsti nežada. – Vis tik nėra šiandien tokios skatinančios žemės ūkio politikos. To, ką mes turime, mums visiškai užtenka“.
Griškabūdžio ŽŪB pirmininkas Petras Puskunigis (kairėje) nesigaili, kad investavo į pienininkystę ir jos plėtrą. 2019 m. buvo atidarytas Katilių gyvulininkystės kompleksas, kuriame per parą pagaminama apie 45 t pieno. Bendrovės vadovas akcentuoja ir nuoširdų bei sąžiningą bendrovės žmonių darbą. D. Pavalkio nuotr.
Pasak P. Puskunigio, pienininkystės sektoriuje turėtų būti valstybės įstatymų tvarka sudėti saugikliai, ginantys ir skatinantys pieno gamintojus.
„Yra šalių, tokių kaip Ispanija, Italija, kur negalima pienininkui mažiau mokėti nei pieno savikaina. Todėl tie maži pieno ūkiai Lietuvoje ir išnyko. O jie svari mūsų ekonomikos dalis. Pieno ūkis buvo ir kaimo socialinis modelis“, – aiškino P. Puskunigis. 
Dalykiniame susitikime aptarti žemės ūkio sektoriuje kylantys iššūkiai, diskutuota ir dėl Pieno įstatymo. Susitikimo dalyviai vienodos nuomonės: Pieno įstatyme turi būti visi grandinės dalyviai: ūkininkas, perdirbėjas, prekybininkas, valstybė. D. Pavalkio nuotr.
Susitikimo metu kalbėta ir apie Pieno įstatymą, kuris turėtų ginti pieno gamintojų interesus.
Pasak LŽŪBA prezidento Eimanto Pranausko, Pieno įstatyme turi būti visi grandinės dalyviai: ūkininkas, perdirbėjas, prekybininkas, valstybė. Turi būti surastos formulės teisingai kainai skaičiuoti.
LŽŪBA generalinio direktoriaus Jono Sviderskio teigimu, šio išvažiuojamojo posėdžio metu buvo norima parodyti žemės ūkio ministrui pieno ūkius.
„Traukiasi ypač smulkūs pieno ūkiai. Pieno ūkius reikia skatinti, ieškoti paramos. Kad nebūtų taip, jog valdžios keičiasi, kiekvieni atėję žada ir žada. Reikia sujudinti Žemės ūkio ministerijos kolektyvą, kad būtų atsakingas už reikalus, kurie svarbūs žemės ūkiui“, – kalbėjo J. Sviderskis. – Griškabūdžio ŽŪB prieš septynerius metus rizikavo, statėsi. Matome, šiandien jie klesti. Tuomet statybų kaina buvo 4 mln. eurų, šiandien be 10-15 mln. nepastatysi modernios karvidės. Pieno kaina šiandien normali, bet mes nežinom, kas bus rytoj, poryt. Pieno rinką reikia reguliuoti. Reikalingas ir tas mažas pieno ūkis. Jis turi būti remiamas kaip nors kitaip, kaip socialiai išlaikomas, bet nenuimant paramos nuo didelio, perspektyvaus ūkio, kuris investuoja ir sukuria darbo vietas“.
D. Pavalkio nuotr.
Žemės ūkio ministras, be abejo, pasidžiaugė Griškabūdžio ŽŪB, vadovaujama P. Puskunigio, kad kuriamos darbo vietos, kuriama ir pridėtinė vertė mūsų šalyje.
„Lankėmės Alytaus rajono ūkyje, kurio vadovas nori statyti naują, modernią gyvulininkystės fermą, tačiau investuoti į plėtrą reikia 10 mln. eurų. Tokie pinigai šiandien žemės ūkyje yra sunkiai uždirbami. Žmonės tikisi pagalbos, paramos iš valstybės. Esame numatę skirti 40 mln. eurų nacionalinę išmoką, kuria pasinaudoti galės pienininkystės ūkiai. Norime padėti išlaikyti pienininkystės sektorių, kad mūsų šalies pienininkystės ūkiai būtų šiuolaikiški ir modernūs. Išgirdę šiandien ūkininkų lūkesčius, grįžę į ministeriją, ieškosime tų variantų, galbūt ir iš nacionalinio biudžeto, nors šių metų biudžetas suplanuotas. Vienas iš kelių – pasiūlyti pienininkui lengvatinę paskolą lengvatinėmis sąlygomis“, – kalbėjo ministras.
Susitikime dalyvavęs rajono meras Raimondas Januševičius palinkėjo žemės ūkio ministrui I. Hofmanui ir jo komandai atsižvelgti į ūkininkų interesus, pabrėžė, kad šiandienėje situacijoje tiek savivaldybei, tiek žemdirbiams yra svarbus Vyriausybės stabilumas.
Arūnas iš Ringaudų:
