Dėl smarkaus ir užsitęsusio lietaus šiemet javapjūtė vėlavo. Vieni ūkininkai derlių jau nuėmė, kiti, kalbinti savaitės pradžioje, skubėjo tai padaryti. Pasak ūkininkų, šiųmečio derliaus kokybė prastesnė, nedžiugina ir supirkimo kainos. Tačiau 2025 m. grūdų derlių vertina kaip vidutinį. Jau pradėti sėjos darbai.
Kriūkų, Lukšių seniūnijose ūkininkaujantis Zenonas Zakarauskas kartu su sūnumi Gyčiu dirba apie 700 ha žemės.
„Derlius šiemet labai geras. Gal grūdų kokybė ir prastesnė. Tačiau kūlėm ir 10 tonų iš hektaro. Buvo liūčių išguldytų laukų, bet pasėlius esame apdraudę“, – kalbėjo Z. Zakarauskas.
Pirmadienį lankantis ūkio laukuose, kombainas kūlė paskutinius žieminių kviečių laukus. Iš viso Zakarauskai augino 250 ha šios kultūros. Ūkyje auginami taip pat žieminiai rapsai (170 ha), salykliniai miežiai, avižos, pupos.
Gytis Zakarauskas ūkyje darbuojasi jau ne pirmi metai, ūkininkavimo tradiciją perėmė iš tėtės. Gimęs ir augęs Barzduose, vėliau baigė agronomijos magistro studijas, tad įgytas profesines žinias puikiai taiko ūkyje.
„Kai kurios žieminių kviečių veislės šiemet nuvylė. Ypač `Etana` ir `Skagen`. Buvo žemas derlingumas. 50 proc. lauko buvo išguldytas, derlius buvo 7,8 tonos iš ha. Manyčiau, tokį derlių lėmė ne sugulimas. Laimei, šios veislės nebuvom daug pasisėję. Greičiausiai daugiau ir neauginsim. Šiais metais, dar taip nėra buvę, kad tarp veislių derlingumas skirtųsi 3 tonom. Nors priešsėlis, technologija, tręšimas naudojamas tas pats, – kalbėjo Gytis. – Manom, kad šiemet žieminių kviečių vidutinis derlingumas bus virš 9 tonų.“
Pasak G. Zakarausko, tik šios savaitės pabaigoje pradės žieminių rapsų sėją.
„Kasmet sėją vėlinam. Per eilę metų pastebim: kuo vėlinam sėją kelias dienas, tuo derlius geresnis. Šiais metais buvo tokia situacija: mes pasėjom žieminius kviečius po cukrinių runkelių, spalio 16–17 d. Derlius siekė 9,7 tonos iš hektaro. Ir buvo labai švarūs laukai. Vėlinant sėją mažiau išleidžiam javų priežiūrai iš rudens.“
Ūkininkas atskleidžia, kad grūdų realizuoti taip pat neskuba, yra šiuo metu pardavę tik salyklinius miežius, kitą derlių sandėliuoja, turi ir vis dar investuoja į grūdų sandėliavimo įrangą.
„Grūdų sandėliavimas dažniausiai atsiperka. Šiuo metu yra pats brangiausias transportas gabenti grūdams, o ir grūdų supirkėjai, galima tikėtis, po kelių mėnesių galės mokėti daugiau. Nes dabar yra grūdų pardavimo bumas“, – svarstė ūkininkas.
Apie Šakius laukus dirbantis Rimantas Sinkevičius javų derlių jau nuėmęs. Žieminiais kviečiais buvo užsėjęs 230 ha, liko nukulti pupos, dar laukia sėja.
„Žieminių kviečių derlius vidutinis – 7–8 tonos iš hektaro. Nebuvo pasėlis sugulęs, sužėlęs. Derliaus kokybė tik prastesnė. Manau, paveikė lietūs. Mažas grūdų saiko svoris. Grūdai yra lengvesni už įprastą normą. Dalis kviečių virto pašariniais grūdais. Rapsų auginom apie 60 ha. Rapsas nebuvo labai derlingas, gal lėmė užpuolusios ligos, vabalai. Šią savaitę pradėsim ir rapsų sėją, – savaitės pradžioje teigė R. Sinkevičius. – Tiesa, grūdų supirkimo kainos, sakyčiau, dugne. Todėl daugelis ūkininkų šiuo metu susilaiko nuo pardavimo. Pats vežu saugojimui į „Scandagrą“.“
Kudirkos Naumiesčio krašto ūkininkas Edmundas Raškauskas dirba daugiau nei 400 ha, kalbintas savaitės pradžioje taip pat teigė, kad javapjūtė baigta, belikę nukulti pupas. Ūkininkas daugiausiai (apie 220 ha) augina žieminių kviečių, taip pat augina rapsą (100 ha), salyklinius miežius, žirnius.
„Derlių galiu vertinti kaip vidutinį. Nebuvo kažkokie čia išskirtiniai metai. Kokybe grūdai gal ir prastesni. Dominuoja I, II klasė. Turiu pastebėjimą, kad kai kurios Klaipėdos kompanijos, kur vežame grūdus, jau javapjūtės pradžioje nenorėjo supirkti javų teigdamos, kad žieminiais kviečiais jau užsipylę talpas, – svarstė naumiestietis. – Jeigu kalbėti apie grūdų supirkimo kainas, tai jas pavadinčiau – dovanų kainos.“ 
Sintautų krašto ūkininkas Kornelijus Birbilas jau pasėjo žieminius rapsus ir sako, kad, pagal šių metų orų tendencijas, turėtų būti labai optimalus terminas sėjos startui. O dirbdamas dar ir agronomu-konsultantu pastebi, kad derliai regionuose labai skiriasi dėl netolygaus kritulių pasiskirstymo. Asmeninio archyvo nuotr.
Sintautų seniūnijoje ūkininkaujantis Kornelijus Birbilas pasakojo, kad kartu su tėte dirba apie 200 ha žemės. Daugiausiai augina žieminius kviečius, taip pat žieminius rapsus, miežius bei pupas. Rugpjūčio 9–10d. pasėjo 30 ha žieminio rapso. Pernai sėjo rugpjūčio 4 d.
„Pasėjom rapsus, nes turėjome kur pasėti dėl ankstyvos žieminių miežių pjūties. Rugpjūčio 10d. pradėti sėti žieminiai rapsai, pagal šių metų orų tendencijas, turėtų būti labai optimalus terminas sėjos startui. Matom, kad šiemet, priešingai nei pernai, rugpjūčio antra pusė – vėsi, bet nežinia, koks bus rugsėjis ir ar pasiteisins ankstyva rapso sėja. Pernai buvo šiltas ruduo, tai anksti pasėtas rapsas subujojo ir buvo sunku sukontroliuoti augimą“, – pastebėjimais dalijosi Kornelijus.
Pasiteiravus apie šiųmetį derlių, Kornelijus sako, kad kviečių derlingumas didesnis nei vidutinis, šiek tiek mažesnis nei vidutinis rapsų – 3,7 ha/t.
„Derliai labai skiriasi. Jeigu pas mane saulė šviečia, tai kitame rajono krašte dangus su žeme maišosi ir pila kaip iš kibiro, tai atsispindi ir kritulių netolygiam pasiskirstyme per Lietuvą. Mes mažiau pavasarį gavom kritulių, subrendus kviečiams taip pat neužėjo liūčių, todėl neišlijo grūdo kokybinių parametrų, visi kviečiai iškeliavo į I–II klasę. Štai Jonavos krašte, šiaurės Lietuvoje ūkininkai pjauna jau pašarinius grūdus“, – teigė įmonėje „Agrotikslas“ agronomu-konsultantu dirbantis K. Birbilas.
Dėl smarkių vasaros liūčių Vyriausybė rugpjūčio 13 d. valstybės lygiu paskelbė ekstremaliąją situaciją.
Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimas suteikia galimybę pasinaudoti išlygomis netaikyti sankcijų žemdirbiams, dėl išskirtinių sąlygų negalintiems įvykdyti įsipareigojimų.
Jūratė iš Šakių:
